Pasėlių deklaravimo sistema išliks tokia pati ir nebus reformuojama. Seimas ketvirtadienį atmetė kelių Seimo narių teiktas pataisas, kuriomis siekta pasėlių deklaravimo funkcijas perduoti viešajai įstaigai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai.
PASIRAŠĖ IR MAŽEIKIŠKIAI
Daugiau kaip 28 tūkstančiai žemdirbių 51oje šalies savivaldybėje pasirašė raginimą šalies Vyriausybei, Seimui ir Prezidentei negriauti dabartinės pasėlių deklaravimo sistemos. Tokią nuostatą palaikė ir apie 800 mažeikiškių.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas teigė, kad naujoji tvarka būtų palietusi per 3 000 žemės naudotojų. Šiemet pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaravo 3 122 pareiškėjai.
Ūkininkai baiminosi, kad sprendimas deklaravimą perleisti konsultavimo tarnybai ne tik būtų atitolinęs paslaugą nuo kaimo, bet juos būtų užgriuvę nauji mokesčiai.
„Nesuprantu, kaip viena tarnyba būtų viską suspėjusi. Dabar pasėlius deklaravo dešimt žmonių – aštuoni seniūnijose ir du skyriuje, ir tai eilės susidarė“, – bandymu iš seniūnijų atimti paslaugą stebėjosi vedėjas.
YRA IR PLIUSŲ, IR MINUSŲ
Šiemet pirmą kartą ūkininkai galėjo pasėlius deklaruoti per Konsultavimo tarnybą. Mažeikių biuro konsultantė augalininkystei Dalia Pociuvienė „Santarvei“ tvirtino, kad tokia galimybe pasinaudojo ūkininkai, sudarę sutartis dėl biure teikiamų paslaugų. Šiems žmonėms už pasėlių deklaravimą atskirai mokėti nereikėjo.
Konsultantai neragino žemės naudotojų per tarnybą deklaruoti pasėlių.
„Nes tai galėjome padaryti tik per to žmogaus elektroninę bankininkystę. Bet juk ne visi nori svetimiems patikėti asmens tapatybės dokumento, kuris reikalingas prisijungti prie duomenų bazės“, – komentavo D. Pociuvienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad Mažeikių biurui darbo netrūksta, taigi dėl to, kad Seimas atmetė įstatymo pataisas, konsultantai be darbo neliks.
„Tik jei ir mums būtų suteikta teisė patiems deklaruoti, galėtume su valdos kodu prieiti prie duomenų sistemos, galėtume daug ką ūkininkams pasiūlyti. Dabar siunčiame ūkininkus į seniūniją, kad jie atsineštų atitinkamas formas apie savo ūkius“, – apie kylančias problemas kalbėjo D. Pociuvienė.
PRIEŠTARAUJA ĮSTATYMAMS
Prieštarauti numatomiems Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimams paragino Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tvirtinanti, kad teikiami įstatymo pakeitimai ir papildymai sugriaus gerai veikiančią pasėlių deklaravimo sistemą, gal net padarys ją mokamą.
Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat ne kartą kategoriškai pasisakė prieš savivaldos funkcijų atidavimą viešajai įstaigai. Savivaldybių asociacijos nuomone, toks siūlymas prieštaravo Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymams, nes valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų įgyvendinimas neturėtų būti dubliuojamas kitų įstaigų ir institucijų.
„Seniūnijų atliekama pasėlių deklaravimo funkcija yra patogi kaimo žmonėms. Be abejo, ūkininkai dėl deklaracijų pildymo gali kreiptis į konsultavimo tarnybą ir prašyti specialistų pagalbos. Tačiau nesuprantama, kodėl siūlyta reforma buvo siekiama sudaryti išskirtines sąlygas vienai viešajai įstaigai – Žemės ūkio konsultavimo tarnybai?“ – stebėjosi Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Gramas.
