Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mylėtojų. Tačiau net ir gerai žinomoje vietovėje nesunku prarasti orientaciją – pakanka pasukti nežinomu taku, nutolti toliau nei įprastai ar pasikeisti orams.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena: saugi kelionė į mišką prasideda dar namuose.
Svarbiausia – namų darbai
Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo patirties. Tačiau šią riziką gerokai sumažina išankstinis pasiruošimas.
Prieš išvykstant būtina artimiesiems pranešti, į kokią vietovę vykstate, kur paliksite automobilį ir kada planuojate grįžti. Taip pat pasirūpinkite visiškai įkrautu telefonu: įjunkite vietos nustatymą ir atsisiųskite neprisijungus veikiančius žemėlapius („Google Maps“, „Maps.me“), nes miške ryšys dažnai trūkinėja.
„Rekomenduojama rengtis ryškiais drabužiais, kad jus lengviau pastebėtų kiti žmonės ir gelbėtojai. Venkite kamufliažinės aprangos. Pasiklydus svarbiausia nesušalti ir nesušlapti“, – pabrėžia V. Karašauskis.
Kuprinėje privalu turėti vandens, užkandžių, nuolat vartojamų vaistų, prožektorių, degtukų ar žiebtuvėlį bei išorinę bateriją („powerbanką“).
Kaip orientuotis miške
Miškininkas pataria nepasikliauti vien technologijomis. Patikimas orientyras valstybiniuose miškuose – kvartaliniai stulpai.
„Miškai suskirstyti kvartalais, kuriuos kerta linijos ir proskynos. Prie jų stovi stulpai su numeriais. Šie skaičiai didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, tad pagal juos lengva nustatyti pasaulio kryptis“, – aiškina specialistas. Šios linijos paprastai ne ilgesnės nei kilometras, o einant jomis galima išeiti į kelią ar gyvenvietę.
Pasaulio kryptis padeda nustatyti ir gamta: šiaurinėje medžių pusėje žievė šiurkštesnė, o pušų kamienai po lietaus labiau pajuosta. Samanos ir kerpės dažniau auga šiaurėje, o skruzdėlynai dažniausiai glaudžiasi pietinėje medžių pusėje, jų šiaurinis šlaitas – statesnis. Gyvenviečių kryptį išduoda ir tolumoje girdimas automobilių ar traukinių triukšmas.
Svarbiausia – nepanikuoti
Praradus orientaciją, svarbiausia neiti bet kur, tikintis atsitiktinai pataikyti į kelią. Geriausia sustoti ir skambinti artimiesiems arba skubiosios pagalbos tarnyboms numeriu 112.
Gelbėtojams nurodykite paskutinę žinomą vietą bei automobilio kryptį. Vykstant paieškai, būkite atvirose vietose – kirtavietėse, pamiškėse, kad būtumėte matomi. Taupykite telefono bateriją, o, prireikus pernakvoti, negulkite ant plikos žemės – pasidarykite paklotą iš šakų.
„Didžiausią pavojų miške kelia ne laukiniai žvėrys, kurie žmonių vengia, o nuovargis, netinkama apranga ir šaltis“, – primena V. Karašauskis.
Atsakingas pasiruošimas užtikrina, kad pasivaikščiojimas miške teiktų tik malonumą, o namo sugrįžtumėte su pilnomis pintinėmis.
Pagal VMU informaciją parengė Neringa ŠVELNIENĖ
