Pasibaigus mokslo metams ir prasidėjus ilgai lauktoms atostogoms, ne vienam iš mūsų iškilo problema, kur ir kaip jas praleisti. Puikią alternatyvą nuoboduliui pasiūlo stovyklos, kur kiekvienas gali rasti sau tinkamą laiko leidimo būdą.
„Pagreitis“ šįkart apsilankė dviejose rajono stovyklose: tai jaunųjų ekologų stovykloje „Rasakila-7“, įsikūrusioje Užventės kaime, ir Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje veikusioje Vaikų meno studijoje „ Atgaja.“
PRISILIESTI PRIE GAMTOS
Ekologų stovykla organizuojama jau septintą vasarą. Čia ne pirmą kartą ilsėjosi ir dirbo Pavasario vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytojomis Vida Juodeikiene ir Ramute Januševičiene. Jau ketvirtus metus stovykla organizuojama kartu su Gabijos gimnazijos mokiniais ir jų biologijos mokytoja Palma Bugnevičiene.
Ventos upės slėnyje įsikūrusioje „Virvytės“ poilsiavietėje apsigyvenę jaunieji ekologai daugiausia laiko praleido tyrinėdami gamtą.
Kaip teigė jų vadovė P. Bugnevičienė, mokinių veiklą stovykloje būtų galima pavadinti vienu žodžiu – ekologija.
Stovyklautojai tyrė vandens užterštumą, pagal kerpių rūšis stebėjo, ar nėra užterštas oras.
Pasak Gabijos gimnazijos moksleivės Živilės, laikas, praleistas stovykloje, itin naudingas. Tai – ne tik galimybė įgyti daugiau žinių apie gamtą, ekologiją, bet ir pailsėti, susirasti naujų draugų.
Kalbinti moksleiviai džiaugėsi, jog šioje stovykloje ne tik stebėjo ar tyrinėjo gamtą, bet ir šoko diskotekose, smagiai leido vakarus prie laužo, galėjo pašaudyti iš lanko.
Pasak jaunuolių, gamtoje praleistas laikas yra visapusiškai naudingas, nes, visų pirma, atitolina nuo miesto triukšmo ir nuolatinio skubėjimo.
IR JOGOS UŽSIĖMIMAI!
Stovyklautojams tikrai netrūko veiklos. „Pagreičiui“ ir moksleiviams užsukus pas garsiąją žolininkę Jadvygą Balvočiūtę, darbas virte virė.
Stovyklautojų grupė prie ilgo medinio stalo rinko ir rūšiavo įvairiausias žoleles.
„Kaip tik vakar rinkome vaistažoles ir šiandien jas aprašome. Taip mokiniai pamažu išmoksta atpažinti vis daugiau augalų“, – paaiškino Pavasario vidurinės mokyklos biologijos mokytoja V. Juodeikienė.
Poilsiautojai taip pat dalyvavo jogos užsiėmimuose, kuriuos vedė Rasa Baravykienė, lopšelio-darželio „Delfinas“ auklėtoja.
Pavasario vidurinės mokyklos moksleivė Monika „Pagreičiui” sakė šioje stovykloje įgijusi vertingų žinių apie žoleles, iš kurių vėliau virs arbatą.
„Man labai patinka būti gamtoje, patinka čia tvyranti atmosfera. Ir čia tikrai nėra nuobodu, nes mokytojos kaskart sugalvoja įvairių užduočių ir užsiėmimų“,– sakė Monika.
Pavyzdžiui, vieną dieną stovykloje vyko išskirtinė Edvardo Bacho žiedų terapija. Pagal šią metodiką, įvairių žolelių žiedai keturias valandas yra laikomi saulėje, kad gautų kuo geresnės energijos, o vėliau iš jų buvo gaminamas žiedų eliksyras.
PAŽINTI, SUPRASTI, SUSIDRAUGAUTI
Garsioji žolininkė J. Balvočiūtė, gyvenanti Gyvolių kaime, netoli „Virvytės“ stovyklavietės, jau nebe pirmus metus priima „Rasakilos“ moksleivius, padeda jiems rinkti ir atpažinti įvairius augalus.
„Džiaugiuosi, matydama, kaip vaikai po truputį ima pažinti žoleles. Mane pačią nuo mažumės stebino augalų įvairovė. Vis galvodavau, ar įmanoma juos visus prisiminti. Gal todėl ir pasirinkau žolininkės kelią“, – pasakojo J. Balvočiūtė.
Paklausta apie tokios stovyklos, kur stebima gamta ir jos augmenija, naudingumą, žolininkė ilgai nedvejojo: „Tai ne tik praktinės žinios. Vaikai, būdami gamtoje, ima suvokti jos svarbą ir reikšmę žmogui, suprasti, jog negalima šios kūrinijos naikinti. Žinoma, tai yra ir gyvas bendravimas, darbas drauge.“
Moksleiviai „Pagreičiui“ noriai pasakojo savo „ekologinius“ įspūdžius.
Aneta iš Gabijos gimnazijos džiaugėsi buvimu gamtoje: „Čia viskas tikra, jautiesi savimi ir tau nereikia kažkuo apsimetinėti.“ Anot jos, jauno žmogaus pasaulėjautą formuoja ir ta erdvė, kurioje jis leidžia savo laiką, tad būti gamtoje labai naudinga.
Tiek Gabijos gimnazijos, tiek Pavasario vidurinės mokyklos moksleiviai pabrėžė tai, jog akimirkos, praleistos „Rasakiloje“, padėjo pažinti ir geriau suprasti vienas kitą.
„Ir pasirinkome šią stovyklą būtent todėl, kad galėtume pailsėti nuo miesto triukšmo“, – sakė gabijiečiai, jau ne pirmą kartą taip atostogaujantys.
MENO STUDIJOJE – TAPYBOS PAMOKOS
Tuo pačiu laiku Židikuose veikė kitokio pobūdžio stovykla – Meno studija „Atgaja“. Čia aliejinės tapybos paslapčių mokytis susirinko daug moksleivių – ir ne tik iš Lietuvos.
Židikuose dvi savaites gyveno vilniečių, joniškiečių, mokinių iš Lenkijos ir Latvijos – iš viso 28 stovyklautojai.
Meno studijoje jauniesiems dailininkams su profesionalia dailės technika dirbti padėjo Bronius Grušas, dailininkas iš Vilniaus, mokytoja Irena Zacharova ir židikiškė dailės mokytoja metodininkė Inga Šilinskaitė.
Kai „Pagreitis“ svečiavosi meno studijoje, dailininkas B. Grušas moksleiviams pasiūlė ant drobės perteikti Žalgirio mūšio fragmentus, lietuviškų mitų ir pasakų personažus arba išreikšti savo jausmus, regėjimus.
KŪRYBINĖS VIZIJOS IR NETIKĖTI ATRADIMAI
Jaunųjų menininkų piešinių tematika labai įvairi. Kai kurie vyresnieji savo pasaulėjautą bandė įkūnyti metaforiškais vaizdais, kiti tiesiog piešė savosios aplinkos vaizdus.
Karolina iš Seinų gimnazijos sakė norėjusi drobėje pavaizduoti savo namus, kiemą.
Kitas moksleivis iš Lenkijos teigė pomėgį – piešimą – atradęs visiškai netikėtai.
„Supratau, jog dailė mane kažkuo žavi, domina, traukia, tad nusprendžiau savo pasaulio suvokimą perteikti teptuku“, – įspūdžiais dalijosi vaikinas, iki šiol dar nebandęs profesionalios piešimo technikos.
PASAK DAILININKO, SVARBIAUSIA – SAVIRAIŠKA IR ĮGŪDŽIAI
Dailininkas B. Grušas yra kilęs iš kaimyninio Ylakių miestelio (Skuodo r.), tad savo gimtinėje panašias vasaros stovyklas rengė jau nuo 2001 metų.
Vadovas, studijoje visų švelniai vadinamas profesoriumi, sakė, kad pagrindinis „Atgajos“ tikslas – padėti jaunuoliams atrasti saviraiškos būdų.
„Vaikai piešdami visų pirma realizuoja savo individualius išgyvenimus, patirtis. Mes norime padėti jiems atrasti save, savą techniką, kad vėliau tobulėdami jie jau turėtų kūrybinės raiškos pradmenų“, – „Pagreičiui“ aiškino dailininkas.
B. Grušas taip pat pabrėžė, kad tokiose stovyklose ne tik jis yra mokytojas.
„Aš pats daug ko išmokstu iš šių jaunų žmonių. Būna, prieinu prie pradėto tapyti paveikslo ir turiu pamąstyti, ar kas nors jame ne taip, ar reikėtų ką nors taisyti. Tokiu būdu ir pats tobulėju, o būna ir taip, kad pamatau tokių idėjų, kokių pats nebūčiau sugalvojęs“, – mintimis dalijosi vadovas.
Jis su studijos dalyviais yra suplanavęs surengti dailės parodas Židikuose, Latvijoje, Lenkijoje, o lapkričio mėnesį – ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
BŪDAS IŠSISAKYTI IR UŽFIKSUOTI AKIMIRKĄ, IDĖJĄ
Jaunieji dailininkai įsitikinę – piešimas jiems yra saviraiška, tinkamiausias idėjų realizavimo būdas.
„Piešdama jaučiu malonumą, šis procesas man padeda atsipalaiduoti“, – kalbėjo Sandra.
Ne vienas džiaugėsi ir galimybe išbandyti profesionalią, brangiai kainuojančią dailės techniką.
Anot mokytojos I. Šilinskaitės, moksleiviams tai ypač svarbu, nes suteikia galimybę patobulėti.
Studijoje buvo jaunuolių, pirmą kartą pabandžiusių save išreikšti dailėje. Merkelio Račkausko gimnazistei Katrei, iki tol niekada nemėginusiai įspūdžių perteikti piešiniu, laikas, praleistas „Atgajos“ studijoje, buvo vertingas.
„Iš tiesų man priimtinesni kiti saviraiškos būdai. Rašymas, fotografija… Fotonuotraukoje, mano nuomone, yra užfiksuojama būtent ta akimirka, kurią kitaip parodyti kartais yra gana sudėtinga. Tačiau ir piešti drobėje yra įdomu“, – teigė ji.
Tos pačios gimnazijos auklėtinei Živilei piešimas panašus į meditaciją: „Mano tikslas piešiant – sielos grožio išraiška. Technika yra antraeilis dalykas. Visų pirma atsiranda vizija, o tik po to prireikia technikos.“
Monika ŠULCAITĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Atpažinti žoleles ir sužinoti, kuo jos naudingos, mokėsi jaunųjų ekologų stovyklos „Rasakila 7” dalyviai.
Padedami mokytojų, vieni tapė abstrakčius vaizdus, kiti – tai, ką mato ar prisimena.
