Lietuva pagal vaikų ir jaunuolių savižudybių skaičių pirmauja pasaulyje. Mūsų rajone padėtis ne geresnė: gegužę savo noru iš gyvenimo pasitraukė du žmonės, balandį ir kovą – po vieną.
SAVIŽUDYBĖS RAJONE –
NE RETENYBĖ
Gegužės septintosios vakarą policijos komisariatas sulaukė pastabaus mažeikiškio nerimastingo skambučio. Eidamas pro uždarytą garažą Senkelio daugiaaukščių garažų bendrijoje, jis išgirdo dirbantį automobilio variklį, durys buvo užrakintos, į beldimus niekas neatsiliepė.
Atvykę ugniagesiai nupjovė garažo durų vyrius ir užvestame automobilyje rado nesąmoningą, automobilio išmetamosiomis dujomis apsinuodijusį 41-ų metų vyrą. Nukentėjusysis buvo išneštas į gaivų orą ir perduotas medikams.
Per pirmąsias penkias gegužės dienas mūsų rajone su kilpa ant kaklo gyvenimą baigė du žmonės, balandį ir kovą policijos komisariate buvo užregistruota po vieną savižudybės atvejį.
„Dėl kiekvieno mirties atvejo mes pradedame ikiteisminį tyrimą. Tyrimas neatliekamas tik tada, kai žmogus ilgai sirgo ir jo mirties priežastį nustato bei parašu patvirtina gydytojas. Tačiau atvykę pareigūnai tiria tik mirties priežastį – ar tai savižudybė, ar mirtis nėra smurtinė“, – sakė rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotojas Saulius Rumša.
Atskirais atvejais, kai yra aiškūs privedimo prie savižudybės požymiai, taip pat atliekami ikiteisminiai tyrimai. Tačiau apskritai pareigūnai savižudybės priežasčių netiria.
IŠSKIRIAMI TRYS ETAPAI
Medikai teigia, kad savižudybė – ne išeitis, tai tik tragiškas, beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus, dažniausiai tai pagalbos šauksmas.
Apie gresiančią savižudybę galima spręsti iš įvairių ženklų. Kelti nerimą gali jau tai, kad žmogus atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos bei pesimizmo; pradeda gerti alkoholį, vartoti narkotikus; staiga pasikeičia – nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais, apsileidžia, atrodo viskam abejingas; grąžina skolas, dovanas; kalba apie savižudybę tiesiogiai arba netiesiogiai; mini net konkretų savižudybės laiką ir vietą. Tokiu atveju reikia stengtis nepalikti jo vieno, skatinti kalbėti apie savo jausmus, rūpintis, kad jis gautų pagalbą ir iš kito žmogaus ar specialisto.
Savižudybė nėra impulsyvus veiksmas, bet ilgai trunkančio proceso rezultatas. Išskiriami trys šio proceso etapai.
Pirmiausia yra mintis – idėjos stadija, kai žmogus tik pagalvoja apie savižudybę. Specialistai sako, kad daugeliui žmonių bent kartą gyvenime ateina tokia mintis. Po to būna ketinimas – žmogus ne tik nori numirti, bet ir pradeda ieškoti mirties. Jam savižudybė atrodo vienintelis realus sprendimas. Pradedama galvoti apie nusižudymo metodus, apgalvojamos konkrečios detalės. Paskutinis savižudybės etapas – veiksmas. Jis prasideda apsisprendimu, kai žmogus nutaria, kad mirtis yra geriausia išeitis. Gali pagerėti jo nuotaika, nes žmogus pasijunta tarsi išsilavinęs. Šiame etape galime pastebėti atsisveikinimo gestus – skolų grąžinimus, ypatingas frazes.
BŪTINA
KREIPTIS Į MEDIKUS
Bendrų receptų sustabdyti savižudybę – nėra.
UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ direktorė Jolanta Akavickienė „Santarvei“ teigė, kad konkretaus atsakymo į klausimą, kaip užbėgti už akių savižudybei, negali būti, nes kiekvienas žmogus yra individualus. Kiekvieno nusiskundimai, elgesio sutrikimai gali būti specifiniai.
Todėl kai kuriais atvejais giminės ar artimieji gali pajausti, kad jiems artimas žmogus ruošiasi išeiti į nebūtį, kai kada – nuspėti neįmanoma. Neretai pats žmogus, atėjęs pas gydytojus, prasitaria apie savo ketinimus.
„Absoliučios teorijos, kaip atpažinti būsimą savižudį, nebūna. Jeigu žmogus net keletą kartų užsimena apie savižudybę, dar nereiškia, kad apie tai rimtai galvoja. Tuo tarpu kitu atveju, po tokių kalbų griebiamasi veiksmų“, – sakė J.Akavickienė.
Medikės nuomone, vos pastebėjus, kad žmogui reikia pagalbos, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
„Žmonėms gali padėti mūsų psichinės sveikatos centras, įvairios psichologinės pagalbos tarnybos bei telefonai, galų gale galima jį pristatyti į priėmimo skyrių, ten nukreips pas specialistus. Žmogus turi išsiaiškinti, koks yra motyvas, kad jis nebenori gyventi, ir ieškoti ne tokios drastiškos išeities“, – sakė gydytoja.
Pirmoji pagalba bandžiusiam kartis žmogui, pasak J. Akavickienės, paprasta: pirmiausia reikia jį ištraukti iš kilpos ir atlikti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą. „Vienas pagrindinių dalykų yra nesutrikti tokioje sudėtingoje situacijoje ir bandyti gelbėti žmogų. Teikiant pirmąją pagalbą būtina iškart pranešti medikams“, – patarė medikė.
Eltos nuotr.: Mažeikių rajone beveik kiekvieną mėnesį kažkuris iš mūsų aplinkinių pakelia ranką prieš save.
