Pavasario vizijos

Net nepajutau, kaip žiemą pakeitė pavasaris. Iš pradžių tik kalendoriuje, o paskui, žiūriu, jau ir lietus ėmė pliaupti. Gerai, kad rinkimų rytą nelijo, o dieną tik krapnojo, nes kai kurie žmonės būtų nusprendę nesivarginti ir neiti į rinkimus. Jei ką nors įžeidžiau, prašau nesupykti, nes porą tokių šeimų pažįstu pats. Ir dar žinau: kai ko nors nenori, rasi priežastį, kodėl to nereikėtų daryti.
Mano kaimynė pasiguodė, kad vienas vargas tie rinkimai – reikės sekmadienį galvą plauti, makiažą daryti, o to išėjimo ir pasirodymo žmonėse – vos kelios minutės… Mums, vyrams, šito nesuprasti, atrodytų – koks skirtumas, ar vakarykštė šukuosena, ar visiškai nauja. Juk prabudai, nusiprausei, apsirengei, perbraukei penkiais pirštais per ševeliūrą – ir eini balsuoti. Kokios problemos?
Užtat tie, kuriuos mes renkame, turi pasistengti ir mums gražiai atrodyti. Tai jų pareiga. Antradienį stebėjau Užgavėnių karnavalą, blynų ragavau. Tada ir pagalvojau: kažkas bendra yra tarp šių apeigų ir priešrinkiminio laikotarpio.
Ir vienur, ir kitur veikia persirengėliai. Ir mes visi žinome, kad persirengė jie tik dėl atitinkamos progos, o šiaip yra kitokie žmonės. Tokie kaip mes. Tik vieni gražesni, protingesni, labiau apsiskaitę, išsilavinę, o kiti… Na, visiškai tokie kaip mūsų dauguma – niekuo neišsiskiriantys, vienas prie vieno, kaip mėgsta sakyti mano kolega.
Kitas panašus dalykas – ir etnografinėje šventėje, ir prieš rinkimus vyksta blogybių išvijimo ritualai. Užgavėnėse blogybė viena – Žiema, kurią įkūnija Morė. Prieš rinkimus blogybių išpešama ir deklaruojama tiek daug, kad net akys raibsta, o Morės vaidmenį atlieka esama valdžia.
Jūs tik paklausykite – net skamba panašiai: „Sudeginkim Morę!“ ir „Nuverskime merą!“ (Tik svarbu nepersistengti ir nesupainioti, ką reikia versti, o ką deginti, nes dar apkaltins pagal kokį nors baudžiamojo kodekso straipsnį.) O jei išrinktume moterį, tai visiškas sąskambių panašumas. Na, pasakykite sau garsiai: Morė, merė… Morė, merė, Morė, merė…
Tiesa, vieną skirtumą tarp dviejų procesų vis tik matau. Žiemos blogybės pamažu mus palieka ir įsisiūbuoja, įsiviešpatauja pavasaris. O štai politinės, ūkinės-ekonominės, etinės-moralinės, socialinės bei kitokios vietinės negandos – nė iš vietos. Nors verk.
Valdžia keičia valdžią, o problemos kaip buvo, taip ir lieka.
Todėl sakau – ritualai ir veikėjai panašūs. Bet ne visiškai vienodi.
Toliau dėstau.
Mūsų name – diskusijos. Gyventojai svarsto, kam leis rūkyti balkone, o kam uždraus, kai bus galutinai priimtas naujas rūkalių tramdymo įstatymas. Aš galvoju, kad išimčių neturėtų būti, nesvarbu, ar draugiškas kaimynas, ar piktybiškas šiukšlintojas. Jei nė vienas nerūkys balkone, tai nė vienas. Ir išvis nesuprantu, kaip prisigalvoja tie Seimo kėdžių trintukai visokių plonybių, kaip prikuria nesuvaldomų įstatymų projektų.
Ne, jūs man dabar atsakykite: KAIP Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius sužiūrės daugiau nei tris šimtus Mažeikių daugiabučių namų ir kelis tūkstančius balkonų?! Ir kaip reikės už rankos nutverti poną Petrą, rūkantį savo balkone, kaip reikės laikyti tą jo ranką kartu su rūkstančia cigarete (neuždegtos ir neapseilėtos jis galėtų išsiginti), kol atvyks kas nors iš jau minėto skyriaus ar policijos?
Aš manau, kad tai skrydžio į Mėnulį lygmens problema, kurią padės išspręsti nebent vis didėjantis akcizas rūkalams.
Beje, sveikinu visus rūkančiuosius balkonuose eilinio cigarečių pabrangimo proga. Tikiu, kad būsite pilietiški ir pildysite savo šalies biudžetą, o ne kontrabandininkų kišenes. Arba mesite rūkyti.
Šiandien – kovo 8 d. ir Kovo 8-oji… Jaučiate skirtumą tarp datos ir šventės? Gal jau nusipirkote gėlių? O gal dovanų gavote? Kad ir ką vapėtų skeptikai, tegul žydi moterys, tegul atsigauna gėlių pardavėjos. Ir taip vargšės sušalo per šią žiemą, ir dar šals, kol Morė nesusipras, kad yra nepageidaujama.
Norėjau nunešti po tulpę kiekvienai šiuos rinkimus laimėjusiai moteriai – būsimai mūsų tarybos narei ir tokiu būdu užmegzti abiem pusėms palankius kontaktus, bet susimėčiau. Pagalvojau: o kas, jei sau labiau pakenksiu ar net būsiu išvadintas negražiais žodžiais… Ir nuėjau pas kaimynę Staselę. Žinau, kad jai Kovo 8-oji – šventė, kaip ir visos kitos dienos. Labai tolerantiška moteris, ne kokia Morė.