Pažinti Lietuvos žmonių, kultūros paveldo – su motociklais

Motociklininkų komandas į ralį išlydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius. Nuotr. iš Mažeikių rajono savivaldybės archyvo

Šeštadienį Lietuvoje vyko 11-asis intelektualaus mototurizmo ralis „Ryterna Modul Mototourism Rally“. Savo atstovus – keturias motociklininkų komandas – jame turėjo ir Mažeikių rajonas.
Tokio ralio esmė: aplankyti tam tikras Lietuvos vietoves, atlikti organizatorių parengtas užduotis. Šiemet motociklininkai turėjo aplankyti nemažai kultūros objektų, esančių Žemaitijoje, o ralio temos buvo susijusios su didelius darbus Lietuvos labui nuveikusiomis asmenybėmis.

Mažeikiai turėjo dešimt atstovų

Praėjusį penktadienį mūsų krašto motociklininkus, pasiryžusius dalyvauti intelektualaus mototurizmo ralyje, į renginį išlydėjo Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius.
Jiems meras įteikė rajono vėliavas bei raštus, kokios komandos deleguojamos atstovauti Mažeikių rajonui bei skleisti apie jį žinią visoje Lietuvoje.
Ralyje „Ryterna Modul Mototourism Rally“ mūsų rajonui atstovavo šios komandos: „3 iš Vakarų“ – Paulius Budreckis (kapitonas), Dovilė Budreckienė bei Saulius Jonaitis; „Brum Brum“ – Reda Šiaulienė (kapitonė), Indrė Vitkevičienė, Naudis Garunkštis; „Negerai“ – Paulius Balčiūnas-Balčiauskas (kapitonas), Mantas Marma; „Vasiuki“ – Eimantas Vasiliauskas (kapitonas), Alvydas Vasiliauskas.
Renginyje dalyvavusios komandos – iš viso apie tūkstantį žmonių – šeštadienio rytą startavo iš skirtingų Lietuvos kampelių, o vakare finišavo Kauno rotušės aikštėje.

Būdas pažinti žmones ir istoriją

Akimirka iš „Brum brum“ komandos vizito Salantuose. Motociklininkai įsiamžino prie Partizanų trobos. Nuotr. iš organizatorių archyvo

Yra toks posakis, kad kas nenori maitinti savo kariuomenės, maitins svetimą. Mototurizmo ralio organizatoriai šį posakį perfrazavo savaip: kas nenori pažinti savo istorinių asmenybių, pažins svetimas.
„Turbūt absoliuti mūsų dauguma nemažai girdėjo apie italų mokslininką Leonardą Da Vinčį, prancūzų karvedį Napoleoną, anglų poetą Šekspyrą ar Trojos miestą atradusį vokiečių archeologą Šlymaną. Bet ar pažįstame lietuviškuosius analogus – mokslininką Jurgį Ambrozijų Pabrėžą, kurį galima pavadinti lietuviškuoju Da Vinčiu. O lietuviškąjį Šekspyrą – Vytautą Mačernį arba archeologę Mariją Gimbutienę? Be abejo, galima apie juos visus perskaityti „Vikipedijoje“ ir kitur, tačiau ar tai bus tikras pažinimas? Kad sužinosime apie juos – tikrai taip. Bet ar pažinsime, kaip savuosius, iš arti? Dėl to reikia nuvažiuoti gyvai. Pamatyti, kur gimė, kūrė ir baigė savo gyvenimus. Tik taip šie žmonės gali tapti „savais“. Tas pats būdinga visai Lietuvos istorijai – kito būdo pažinti nėra“, – taip ralį visuomenei ir motociklininkams pristatė jo organizatoriai.

Dalyvauja ne pirmą kartą

Viena iš ralio taisyklių – komandoje privalo būti du motociklai ir du vairuotojai. Kitaip tariant, vienas žmogus – ne komanda.
Komandos „Brum brum“ kapitonė R. Šiaulienė „Santarvei“ pasakojo, kad komanda tokiu pavadinimu šiame ralyje dalyvavo penktą kartą. Bet per penkerius metus keitėsi jos sudėtis.
R. Šiaulienė skaičiuoja, kad ralyje su „Brum brum“ komanda važiavo ketvirtą kartą. Ir pernai, ir šiemet ją sudarė trys vairuotojai – dvi moterys, vienas vyras ir 3 motociklai.
„Šis ralis intelektualiu vadinamas neatsitiktinai. Tai yra pažintis su Lietuva – su įdomiausiomis, svarbiomis mūsų šalies vietomis, su čia dirbusiomis ir kūrusiomis asmenybėmis, su šiandien miesteliuose ir kaimeliuose gyvenančiais žmonėmis, Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.

Užduotys labai skirtingos

Kasmet ralio organizatoriai dalyviams Lietuvos žemėlapyje sudėlioja punktus, kuriuos motociklininkai turi aplankyti gyvai. Dalyviai važiuoja 9 valandas, tačiau negali viršyti 45 kilometrų per valandą vidutinio greičio, jų maršrutas neturi būti ilgesnis nei 405 kilometrai. Jei numatytas laikas viršijamas, komandoms skiriama baudos taškų.
Ralio dieną paskelbiama informacija apie tai, kokiuose punktuose apsilankius ir atlikus užduotis kiek galima gauti taškų.
Organizatorių parengtos užduotys – labai skirtingos. Vienur nuvažiavus buvo privalu nusifotografuoti visiems komandos nariams, kitur padarytose nuotraukose turėjo matytis dalyvių numeriai ant motociklų. Reikėjo iš anksto pasidomėti, kokie lankytini objektai šeštadieniais dirba trumpiau. Žodžiu, dalyviams teko pagalvoti, kokiais maršrutais važiuoti, kuriuos punktus aplankyti, o kuriuos aplenkti.

Pamato tai, ko įprastai nepamatytum

Varžybų dalyviai aplankė Nevarėnus, kurie šiemet yra paskelbti viena iš Lietuvos mažųjų kultūros sostinių. Nuotr. iš Mažeikių rajono savivaldybės archyvo

Pasak R. Šiaulienės, dalis šio ralio dalyvių važiavo dėl rezultato. „Brum brum“ komandos nariai šiemet buvo nusprendę važiuoti dėl pažinties su Lietuva.
„Tikrai nėra taip, kad atvažiavai į kurią nors vietą, pasidarei nuotrauką, užsidėjai antspaudą ir pirmyn į kelią. Lietuvos žmonės labai geranoriški. Tiesą sakant, iš kai kurių punktų nesinorėjo išvažiuoti iki galo neišklausius, ką žmonės nori papasakoti ir parodyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Žmonių svetingumą, draugiškumą, šypsenas, norą svečiams pasakoti apie savų miestelių ir kaimelių įdomybes komandų nariai ir vadina tais aspektais, kurie labiausiai traukia dalyvauti šiame ralyje.
Pavyzdžiui, „Brum brum“ buvo nuvažiavusi į Tverus. Vienas iš ten esančios bažnyčios tarybos narių, matydamas, kad Mažeikių krašto motociklininkams įdomu, ką jis pasakoja, nusivedė į tokius bažnyčios kampelius, kuriuose retai kam tenka pabuvoti.

Mažiau narių, daugiau reikalų

Panašiai kalbėjo ir kitas mažeikiškis ralio dalyvis – komandos „Negerai“ kapitonas Paulius Balčiūnas-Balčiauskas, kuris šiame ralyje varžėsi antrus metus iš eilės.
Pernai Pauliaus ir jo bičiulių komandoje buvo keturi nariai. Šiemet mažeikiškiai komandą „perskėlė“ į dvi dalis. Taip atsirado komanda „Vasiuki“.
„Pagalvojome, kad, komandoje esant mažiau žmonių, galima pasiekti geresnių rezultatų.
Dviem žmonėms yra lengviau susiderinti, atvykus į punktą nereikia laukti atvykstant kitų narių, galima greičiau imtis atlikti užduotis. Viskas vyksta operatyviau, bet ir darbo yra daugiau“, – kalbėjo P. Balčiūnas-Balčiauskas.
Pasak „Santarvės“ pašnekovo, turbūt idealiausia, kai komandoje yra trys žmonės – du vairuotojai su motociklais ir vienas žmogus, važiuojantis kaip keleivis, arba trys vairuotojai.

Užima trečią vietą

Pagal preliminarius vertinimus, komanda „Negerai“ intelektualaus mototurizmo ralyje pasiekė trečiąją vietą, tačiau galutinis rezultatas paaiškės po komisijos sprendimų. Nuotr. iš organizatorių archyvo

Mototurizmo ralio dalyviai, naudodamiesi specialia programėle, suveda ir organizatoriams pateikia jų reikalaujamus duomenis, nuotraukas. Vėliau pateiktą informaciją ir tai, ar nuotraukos padarytos teisingai, vertina komisija.
Pralaimėjimą kartais nulemia ir vienas vienintelis neatsakytas arba klaidingai atsakytas klausimas arba tai, kad dalyviai važiavo kiek didesniu greičiu, nei buvo numatyta ralio organizatorių. Jei teisėjai skiria komandoms baudos taškų, tai užimamos vietos pasikeičia.
Dabar, po ralio, specialioje interneto svetainėje yra skelbiami preliminarūs rezultatai. Mažeikiškių komanda „Negerai“ užima aukštą – trečią vietą. Vėliau, po komisijos vertinimų, bus suvesti ir galutiniai rezultatai, paaiškės, kas užėmė 1–3 vietas bei įvairių nominacijų laimėtojai.
„Aš tikiuosi, kad liksime trečioje vietoje. Na, yra šiokia tokia tikimybė ir šoktelti į viršų tuo atveju, jei kitos dvi komandos, užimančios antrąją ir pirmąją vietas, gaus baudos taškų. Mūsų komandos šių metų tikslas buvo patekti į top dvidešimtuką. Aišku, dar sakėme, kad labai džiaugtumės, jei patektume į geriausiųjų dešimtuką“, – pasakojo P. Balčiūnas-Balčiauskas.

Pats tiek daug nebūtų domėjęsis

Pašnekovą žavi šeštadienį įvykusio renginio formatas. Tai pažintinis renginys, bet kartu jame yra ir daug azarto.
„Iki ralio turbūt niekada pats savarankiškai nebūčiau ieškojęs tiek daug informacijos apie Pabrėžą, Mačernį ir kitas asmenybes, kurios buvo šių metų ralio temose. Daugelio dalykų, jeigu ne ralis, tikrai nebūčiau sužinojęs. Tas, kad labai daug ralio punktų šiemet buvo sutelkta Žemaitijoje, mūsų krašte, irgi suteikė renginiui patrauklumo“, – pokalbį apibendrino komandos „Negerai“ kapitonas.
Jam bene įdomiausia aplankyta vieta – Salantuose esanti partizanų troba. Ten mažeikiškį nustebino tai, kad lankytojus sutinka jauni žmonės, tačiau matyti, kad jie labai myli savąją veiklą.
P. Balčiūno-Balčiausko teigimu, dalyvauti šių metų ralyje jo komandai buvo gana sunku, bet ir įdomu, o intensyvus pasiruošimas šiam renginiui truko apie porą savaičių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*