Situacija dėl pandemijos negerėja. Nuo COVID-19 liga sergančių pacientų antplūdžio dūsta ligoninės, infekcija serga ir medikai, dėl personalo trūkumo sutriko kitokių ligų gydymas.
Karantino griežtinimo priemonės kol kas pastebimų permainų neatnešė.
Prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi, infekcijos plitimą galime suvaldyti mes patys savo atsakingais veiksmais. Tokią nuostatą „Santarvei“ išsakė žmonės, vienaip ar kitaip iš arčiau „susipažinę“ su COVID-19 liga.
Mažeikiškė Asta Mauzienė, dirbanti auklėtoja lopšelyje-darželyje „Delfinas“, šia klastinga liga užsikrėtė „Draugystės“ chore. Moteris sako, kad net didžiausiam priešui nelinkėtų tokios „pažinties“, infekcijos pasekmes ji gydosi iki šiol.
Dvi dienas mažeikiškei teko praleisti Šiaulių ligoninėje, vėliau ji gydėsi Mažeikių ligoninės COVID-19 infekcijos poskyryje.
„Liga kirto žaibiškai, trečią parą jau kviečiau „greitąją“, nes kamavo 40–41,5 laipsnio temperatūra. Ligoninėje gulėjau nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 24 d. Savijauta buvo tokia, kad, rodos, dega nugara. Kosėjimas, dusimas nuo pirmos dienos. Kalbėti visiškai negali, nes spaudžia krūtinę ir trūksta oro.
Grįžus į namus vis vaidenosi mirusieji, kelias paras ausyse skambėjo iš intensyvios palatos sklindantys garsai, baisi būsena… Dabar jau gruodžio 9-oji, bet vis dar trūksta jėgų. Didžiausias iššūkis – nulipti laiptais, o dar daugiau pastangų reikia norint užlipti į ketvirtą aukštą. Dar esu silpna, viena einu netoli, nes kojos neklauso“, – pasakojo moteris.
A. Mauzienei nuolat deguonies nereikėjo, bet ji matė, kaip liga pakerta žmones, kurie į ligoninę patenka po 8–10 dienų, praleistų namuose, vos stovintys ant kojų, dūstantys. Tekę matyti ir mirčių.
„Miršta ne tik seni, bet ir vidutinio amžiaus. Buvau nustebusi ir sujaudinta, matydama, kaip personalas naktį atsisveikino su mirusia močiute. Gal aštuonios moterys, sustojusios aplink atitrauktą celofaninį maišą, į kurį buvo paguldyta mirusioji, turėjo rankose žvakutes ir ilgai meldėsi…“ – pasakojo moteris.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
Proteli pareik
Ačiū žmonėms, kurie dalijasi savo istorijomis. Protingai įsidės į savo galvas ir širdis tam tikrus dalykus, o gluši, kurie iš visos šios situacijos dėl koronos juokiasi, dergiasi komentaruose iš ja sirgusių, apie tai rašančių žmonių, jiems lazda vis tiek atsisuks antru galu.
Kreipiuosi i’Parein’.-Zmogau,ar tu gerai apmastai,ka tu cia parasei?
Tai kad jam nėra kuo mąstyti. Ten tik tuščia dėželė. Jis į galvą pila alų ir kemša maistą.
Skaudu…skaitant tokius komentarus, kaip Parein. Tai matyt žmogus, kuris neturi artimųjų, yra vienišas. Tik tokiu atvėju, jį galiu suprasti. Jis pyksta ant viso pasaulio šiaipsau, kad pykti….Patikėkite, tai tikrai žiauri liga. Ilgam jaučiasi pasekmės. Teigiu taip todėl, kad turiu artimoje aplinkoje net du žmones, kurie jau buvo atsisveikinę su mumis, nors ir per atstumą. Negaliu pateikti tos savijautos jums, nes tai skaudziai neapsakomas jausmas. Nelinkiu nei vienam to patirti, saugokime save ir kitus.
is kur jus tokie psihologai palike, pohui man jusu tas isgalvotas virusas ir pohui jusu filosofijos, ka as dabar turiu verkt del kiekvieno kuris serga gripu, ar del kiekvieno kuris avinas is prigimties yra ir tiki viskuo ka parsaso trydasantarviai. jus esat jau kaip ir mire su savo tokiais pasitykejimais aklai valdzia. sakai as vienisa sakai as pykstu ant pasaulio :)) paaiskinsiu, as nepykstu as tiesiog tyciojiuosi is jusu,nes jus to verti duhai
Vel straipsnis užsakytas.
To Parein
linkiu,,kad pajustum tą pati,ką vargsai ligoniai,bus tada gazdinimai tau paciam, avine
Susiprastink bisk, ir nuosi issipusk. Ir nevaidink cia, zmones kaip sirgo gripu taip ir tebeserga
Atidirbinejat faniera kur gavot uz zmoniu gazdinima padlos