Žaluma plūsteli lyg potvynis pavasarį. Vėl sparčiai sukasi laiko ratas – nieko nepalaukdamas, nesustodamas. Ir nepajunti, kad vis dažniau norisi atsisėsti ant atsarginių suolelio. Pasirodo, visi buvę svarbūs reikalai gali ir palaukti. Ir dėl to nepergyveni. Va, čia ir klaida – ne dėl emocijų, bet dėl pavartoto žodžio!
Labai dažnai žodis pergyventi, pergyvena, pergyveno vartojamas ne ta reikšme, vadinasi, netaisyklingai. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios pergyventi reikšmės: iškentėti, išlaikyti (pergyveno sunkius pokario metus; prosenelė pergyveno net du karus) ir ilgiau gyventi už ką kitą (skaudu, kai tėvai pergyvena savo vaikus). Taip pat šis žodis vartojamas reikšme patirti gyvenant (jam teko daug visko pergyventi per krizę).
Bet šis žodis nevartotinas kalbant apie jausmus – netinka reikšmėmis jaudintis, sielotis (pergyvenu (taisyti jaudinuosi) dėl tavo koncerto; pergyvenau (taisyti jaudinausi, sielojausi, liūdėjau) dėl netekties; nepergyvenk (taisyti nesikrimsk, nesijaudink) dėl kiekvienos smulkmenos).
Ir iš tiesų, kodėl dažnai jaudinamės ir išgyvename (ne pergyvename) dėl to, ko pakeisti negalime, kas nuo mūsų nepriklauso?! Jeigu negali pakeisti situacijos, nesielvartauk ir nesikrimsk (ne pergyvenk). Tiesiog keisk požiūrį ir ieškok kitų išeičių. Pernelyg didelė savigrauža stabdo judėjimą pirmyn. Juk pavasaris!
Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
