Savivaldybės Švietimo skyriaus parengtą mokyklų pertvarkos planą daug kas vertina skeptiškai.
Per ateinančius ketverius metus daugelis rajono mokyklų praras turėtą statusą: dauguma kaimo mokyklų taps kitų įstaigų skyriais, o vidurinės – pagrindinėmis.
Imtis tokios reformos Švietimo skyrių įpareigoja atnaujinti įstatymai.
Skeptikų teigimu, valdininkai per daug skuba. Jau dabar akivaizdu, kad po pertvarkos nukentės pedagogų atlyginimai, o kai kurie jų apskritai neteks darbo.
LAUKIA ARGUMENTŲ
Švietimo įstaigų pertvarka turi būti patvirtinta iki kitų metų vasario 1-osios. Imtis pokyčių įpareigoja naujasis Švietimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimas.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad švietimo įstaigų reformos bet kokiu atveju reikėjo.
„Švietimas turi būti prieinamas ir teikiamas kokybiškai už priimtiną kainą“ – man šitas sakinys Vyriausybės nutarime labai patinka. Pastaruoju metu mes šaukiame apie mokyklų išlaikymą, tačiau pats gyvenimas dabar neleidžia laikyti mokyklų, kuriose yra du, trys ar penki vaikai, nes jie kainuoja labai didelius pinigus. Mes siūlome nenaikinti nė vienos įstaigos, tačiau kai kurias padaryti skyriais,“ – informavo pašnekovas.
A. Stonkus „Santarvę“ patikino, kad visuomenei pateiktas planas yra svarstytinas. Ir jei atsiras rimtų argumentų, jis gali keistis.
„Be to, sprendime turėsime vieną punktelį, kuris numato, kad kiekvienais metais situaciją svarstysime iš naujo, ir, jei prireiks, taisysime,“ – žadėjo A. Stonkus.
POKYČIAI – PAMAŽU
Pagal planą, jau kitais mokslo metais Pavasario vidurinė mokykla turi tapti pagrindine.
2013 metų rugsėjo 1-ąją vaikai rinksis jau į Tirkšlių pagrindinę (dabar – vidurinė) mokyklą. Tais pačiais metais turėtų keistis ir kai kurių kaimo mokyklų statusas: Daubiškių pagrindinė mokykla taps Viekšnių gimnazijos skyriumi, Renavo – Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos, o Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla su skyriumi Auksodėje – Senamiesčio pagrindinės mokyklos skyriais. Tais pačiais metais likviduojamas pastarajai įstaigai priklausantis Leckavos pradinio ugdymo skyrius.
2014 metų rugsėjo pirmąją Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla turėtų tapti pagrindinį ugdymą teikiančia švietimo įstaiga, jai bus priskirta mokykla Pikeliuose. Tuo pat metu planuojama įsteigti ir daugiau skyrių: Balėnų pagrindinė priklausys Tirkšlių, Krakių pagrindinė – Pavasario pagrindinėms mokykloms.
Tais pačiais metais pokyčiai palies ir rusakalbių lankomą „Jaunystės“ vidurinę mokyklą – ji taps pagrindine.
Tuo tarpu Mažeikių politechnikos mokykla turėtų plėsti paslaugų ratą ir pradėti formuoti vienuoliktąsias suaugusiųjų klases. Mat nuo 2015-ųjų pagrindine tapsianti Sodų vidurinė mokykla vienuoliktokų bei dvyliktokų ugdyti nebegalės.
Paskutiniaisiais švietimo įstaigų pertvarkos metais Tirkšlių pagrindinės mokyklos skyriais taps mokyklos Užlieknėje bei Žemalėje. Be to, rajone bus įsteigtos dvi naujos įstaigos – mokyklosdaugiafunkciniai centrai. Jos įsikurs Ukrinuose bei miesto Reivyčių gyvenvietėje.
KLASĖS MAŽĖJA
Susipažinusios su planu dėl tinklo pertvarkymo nukentėsiančių mokyklų bendruomenės pirmiausia pradėjo skaičiuoti finansus. Tapusios skyriais jos neteks devintųjų, dešimtųjų klasių, tad nukentės mokytojų atlyginimai.
Be to, Švietimo skyriaus duomenimis, darbo netektų po du tris kaimo mokyklų pedagogus.
Daubiškių pagrindinės mokyklos, tapsiančios Viekšnių gimnazijos skyriumi, direktorė Silva Poškienė vis tik pasidžiaugė, kad kolektyvas šią žinią priėmė „protingai“.
„Visi žinome kaimo demografinę padėtį, pažįstame čia viską. Gal keisis po metų situacija: jeigu parsikeltų kokia daugiavaikė šeima, tai vėl mokykla pakiltų laipteliu aukštyn. Bet tai tik iliuzijos – juk ir mokytojams leista pasvajoti,“ – nusijuokė direktorė.
Tuo tarpu Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos vadovė Rima Širvinskienė viliasi, kad mokinių padaugės ir šis Švietimo skyriaus pateiktas planas liks tik popierinis.
„Truputėlį skeptiškai jį vertinu, nes pateiktas planas yra parengtas pagal šiandieną. Viliuosi, kad vis dėlto mes galėsime išlikti ilgąja gimnazija, nes mūsų krašte visai nebelieka kas teiktų vidurinį ugdymą. Manyčiau, kad visi planai yra koreguojami, tuo labiau kad kitais metais vyks rinkimai. Pas mus juk nieko nėra stabilaus ir nekintamo,“ – pastebėjo pašnekovė.
Jeigu pavyktų įsteigti vadinamąją ilgąją gimnaziją, R. Širvinskienės manymu, tai būtų puiki alternatyva tiems vaikams, kurie abejoja, ar „patemptų“ miesto gimnazijose, bet į profesinę mokyklą eiti nenori.
Tam pasitarnautų ir išsaugotas mokyklos bendrabutis.
PROGIMNAZIJA – VIENA
Švietimo įstatymas numato naują švietimo įstaigos tipą – progimnaziją, kuri ugdytų 1–8 klasių mokinius. Nurodoma, kad tokioje įstaigoje negali būti jungtinių klasių.
Šia galimybe pasinaudojo vienintelė miesto mokykla – 2013-ųjų metų rugsėjį mokiniai rinksis jau į „Ventos“ progimnaziją (buvo pagrindinė mokykla).
Mokyklos direktorė Ramunė Badaukienė „Santarvei“ priminė, kad jau seniai kritikuota sistema, kada „persikloja“ 9 ir 10 klasės gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. O dabar susiformuos natūrali grandis: progimnazija ruoš mokinius gimnazijai.
„Mėginame susitvarkyti taip, kad ir krūvis mokytojams būtų normalus. Apsisprendimą nulėmė tai, kad beveik visi mokiniai po aštuntos klasės renkasi gimnazijas. Iš šešių aštuntokų klasių lieka vos viena devintoji. Bet tai gerai – jeigu jie liktų pas mus, vadinasi, mes neįgalime vaikų paruošti gimnazijai. Tad kaip čia pasakius, ar mes labai pralošime, neturėdami tos vienos klasės,“ – samprotavo pašnekovė.
Pakeitus mokyklos tipą, R. Badaukienė planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su abiem miesto gimnazijomis.
„Jos lyg ir nieko neįpareigoja, bet gal atsiras didesnis kontaktas tarp pačių mokytojų, savotiškas perėmimas, vaikų adaptacija bus lengvesnė,“ – sakė direktorė.
NUOMONĖS SKIRTINGOS
Mokyklų tinklo pertvarka rajone ir šalyje prasidėjo 2004 metais. Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus „Santarvę“ patikino, kad nė dėl vieno sprendimo jam širdies neskauda.
„Laikas parodė, kad yra tokių dalykų, kurie turėjo būti sutvarkyti mokinių vardan, o ne vardan to, kad išsaugotume pastatą, kažkokį menamą kultūros židinį. Yra kai kas, ko mes nepadarėme iki galo. Pavyzdžiui, netapo pagrindine mokykla nei Tirkšliai, nei Židikai, – dabar taps,“ – teigė pašnekovas.
Tuo tarpu mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius kaip tik džiaugiasi šių mokyklų išsaugojimu. Ir dar, kad skyrių Leckavoje iki šiol pavyko išlaikyti, o mokykla Kapėnuose gyvuoja su 40-čia vaikų, nors jų turėtų būti dvigubai daugiau.
„Aš visada sakiau, kad negalima uždaryti nė vienos mokyklos kaimo vietovėse. Švietimo įstatymą vertinu neigiamai, jeigu jį įgyvendinsime, kaime mokyklų neliks, neliks mūsų šviesuolių. Žinoma, skubėti nereikėtų, bet pas mus matyti, kad taip yra. Praktikų mažai valdžioje, daugiau teoretikų,“ – taip vicemeras įvertino mokyklų pertvarkymo planą.
PAKEITĖ KAIMO
GYVENIMĄ
Per devynerius švietimo įstaigų pertvarkos metus panaikinti skyriai dvylikoje kaimiškųjų vietovių. Dalis gyvenviečių iki šiol įsitikinę: uždarydama kaime mokyklą, valdžia kaimą „numarino“.
Pievėnų bendruomenės aktyvistė Sigita Narmontienė „Santarvei“ sakė, kad mokyklos uždarymas prieš ketverius metus pakeitė bendruomenės gyvenimą.
„Kol buvo mokykla, dar visokių renginių būdavo. Mokytojai yra aktyvesni nei paprasti žmonės, tai išjudindavo kitus. O dabar žmonės tapo labai pasyvūs,“ – dėl situacijos apgailestavo pievėniškė.
Tuo tarpu bugeniškiai džiaugiasi, kad jau penkeri metai į jų kaimą atvažiuoja geltonieji autobusiukai ir į mokyklas vaikus pasiima.
Bendruomenės pirmininkė Regina Brazdauskienė džiaugėsi miesto mokykla.
„Nieko negaliu peikti. Mano vienas sūnus eina į Kalnėnų mokyklą, ten ir valgykla yra, užimtumas kitoks. O kada vyresnėlį į Bugenius leidau, tai nieko nebuvo. Mes be mokyklos gyvename puikiai. Gal sunkiau yra toms bendruomenėms, kurios yra toliau nuo miesto,“ – svarstė pašnekovė.
LIKVIDUOTI IŠKART?
Kaimo reikalus kuruojantis J. Siminkevičius apgailestavo: mokyklos tapimas skyriumi – laiptelis likvidavimo link. Patirtis rodo, kad skyriumi tapusi įstaiga išnyksta jau po kelerių metų.
O Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Janina Norvilienė „Santarvei“ sakė nesuprantanti politikų pozicijos.
„Formaliai gražu. Bet pirma reikėtų įvertinti, kokios yra tų skyrių sąlygos. Atvažiuoja valdžios atstovas: „Valio, kad tik jūs būtumėte, vaikučiai, gražuoliukai, saulytės, mėnuliukai!“ O kad pasižiūrėtų: „Čia remonto reikia, paimsime ir sutvarkysime“, – to nėra. Jeigu užtenka vaikų, jeigu sutvarko pastatą – valio, tegul būna. Bet jeigu tų dalykų nėra, tai kam čia dar jungti prie kokios nors mokyklos? Paskui mes turime būti tie budeliai ir vis tiek naikinti skyrius,“ – pasakojo direktorė.
Iš trijų įstaigos turėtų skyrių Urvikiuose, Purvėnuose ir Leckavoje, kol kas dirba tik pastarasis, tačiau ir jis 2013 metais bus naikinamas.
Kol kas skyrių neturinčios Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė R. Širvinskienė įsitikinusi, kad skyriai – našta.
„O jūs žinote, ką reiškia, kai prijungia skyrių? Gauni viską – ne tik mokinius, bet ir mokytojus, ir pastatą. Nukenčia pagrindinė mokykla,“ – nuomonę išsakė pašnekovė.
Pagal rajono mokyklų pertvarkos planą, 2015-aisiais be skyrių gyvens tik miesto gimnazijos, dabartinės Sodų vidurinė bei „Ventos“ pagrindinė mokyklos.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: Jau kitą Rugsėjo 1-ąją vaikai susirinks į pasikeitusias mokyklas.
