Šiandien retai kuriame daugiabučio namo kieme rytais nepamatysi su stiklainiais rankose belūkuriuojančių žmonių ir prekeivių, iš bidonų pilstančių pieną. Žmonės dažnai pirmenybę atiduoda ne parduotuvėms, prekiaujančioms pieno produktais, bet renkasi privačius pieno gamintojus.
Gatvėje sutiktų žmonių teiravomės, kur jie perka pieną ir jo produktus. Ar ne geriau juos pirkti parduotuvėse? Ar nebijo, kad nepatikrintas pienas gali būti nekokybiškas ar net pavojingas sveikatai?
Jadvyga VALIEJEVA,
pensininkė:
– Gyvenu Sodų gatvėje, pieną perku savo daugiabučio namo kieme. Čia jį atveža net dviem automobiliais: pirmasis pasirodo jau 8, o kitas – 9 valandą. Už litrą moku tik vieną litą, o tai yra pigiau negu parduotuvėje. Nemanau, kad parduotuvėje būtų kitoks pienas. Pieninėje jį tik pakaitina ir pasterizuoja. Be to, krautuvinis pienas kur kas liesesnis. Nuo trijų litrų iš namų atvežto pieno galima nugriebti net pusę litro grietinės.
Naminį pieną iš kiemo perku jau bene 10 metų, ir niekada neteko nusivilti. Grietinę kai kada perku iš turgaus, o kai kada ir iš parduotuvės. Čia kartais nusiperku ir sūrio, pieno, kitų jo produktų.
Dana ČESNAUSKIENĖ,
pensininkė:
– Esu nusistačiusi prieš pieną, kuriuo prekiauja ūkininkai iš kaimo. Tegul būna keletu centų brangiau, bet kai pienas perdirbtas pieninėje, pasterizuotas, jį galima drąsiai gerti. Turto nesusikrausi iš tų kelių centų, ir iš jų nepragyvensi. Ką gali žinoti, kokį pieną atveža prie mūsų namų. Ar jis tikrintas, o gal karvių, sergančių mastitu?
Neperku pieno ir jo produktų ir iš turgaus. Geriau renkuosi parduotuvę. Pastebėjau, kad pastaruoju metu Mažeikių pieninės produkcija pagerėjo. Ji šiek tiek tapo brangesnė, ir gal todėl žmonės perka ten, kur pigiau.
Adomas GULBINAS,
bedarbis iš Tirkšlių:
– Perku pieną tik iš parduotuvės. Taip esu įpratęs nuo senų laikų. Ten pat perku ir grietinę. Pasitaiko, kad nusiperku pieno produktų ir turguje. Kad ir kaip ten būtų, reikia pripažinti, kad naminis pienas geresnis, riebesnis, nusistoja grietinė. Parduotuvėje pirktas toks liesas, kad net turi melsvą atspalvį.
Tirkšliuose nesu pastebėjęs, kad kas nors prekiautų pienu prie gyvenamųjų namų. Jeigu pasitaikytų pamatyti, tikrai nepraeičiau pro šalį – nusipirkčiau.
Saulė PEKAUSKIENĖ,
bedarbė:
– Niekada ir į galvą nešovė pirkti pieną iš gatvės. Toks prekiavimo būdas pasitikėjimo nekelia. Juk pienas turi būti laikomas žemoje temperatūroje, transportuojamas specialiai tam skirtuose induose.
Mano teta gyvena kaime. Kai pas ją nuvažiuoju, ten visada atsigeriu naminio pieno, nes žinau, kad ji tvarkinga moteris, melžia švariai, o jos karvė sveika. Iš nepažįstamo žmogaus pieno niekada nesiryžčiau pirkti. Ir ne tik pieno ar jo produktų. Bet kokio maisto produkto gatvėje neperku. Ką gali žinoti, ką tau siūlo? Litą kitą sutaupysi, o nežinosi, kaip tai gali atsiliepti tavo sveikatai.
Vytautas BUDRECKIS,
nedirbantis:
– Pieną perku prie savo namų. Žmonės jį čia atveža iš kaimo. Man patinka, kad jis nepasterizuotas, riebesnis negu parduotuvėje, ir, be to, jį galima surauginti. Kitus pieno produktus perku „Maximoje“, nes ji arčiausiai mano namų.
Tėvai gyvena kaime. Nuo mažens buvau pripratęs prie kaimiško pieno. Jis be jokių „E“ ir kitokių konservantų. Dvejus su puse metų perku pieną iš to paties žmogaus, juo pasitikiu, ir jokių bėdų iki šiol neturėjau. Prekeivis jaunas ūkininkas, jo atvežtas pienas švarus.
Tai nereiškia, kad pasisakau prieš pieno produktus, kuriais prekiauja „Maxima“. Ir ne taupumo sumetimais renkuosi privatininką. Kaip jau minėjau, naminis pienas riebesnis, skanesnis, jį maloniau gerti.
Valdas KALINOVAS,
statybininkas:
– Mes pieną perkame tik iš žmonių, kurie jo atveža į mūsų daugiabučio namo kiemą. Prekiautojas žinomas, tą patį pieną geriame daugiau kaip metai. Duodame jo ir savo pusantrų metų mažyliui. Nors esame mažeikiškiai nuo gimimo, bet kaimiškas pienas mums skanesnis. Be to, ką čia slėpti, parduotuvėje pirkti pieną mums per brangu. Už tuos pinigus, kuriuos sumokame parduotuvėje už vieną litrą, iš kaimiečio galime nusipirkti pusantro litro.
Kadangi pieną perkame iš to paties, jau pažįstamo žmogaus, esame garantuoti, kad jis šviežias, patikrintas laiko ir mūsų pačių.
Kalbino Bernarda PLASTININA
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
