Nors lietuviai šiandien vis drąsiau išbando pačius įvairiausius, neretai ir išties egzotiškus produktus, daugelis lieka ištikimi tiems, su kuriais užaugo ir kurių vartojimo tradicijos Lietuvoje siekia ne vieną šimtmetį. Prie tokių produktų drąsiai galima priskirti dažno šaldytuve visuomet sutinkamus pieną, kefyrą, grietinę, sviestą ir varškę. Nors daugelis šiuos produktus gerai žino ir vartoja, tačiau nebūtinai yra girdėję, kuo kiekvienas iš jų ypatingas.
Pienas – ir nauda, ir džiaugsmas gomuriui
Pienas daugelio žmonių racione užima ypatingą vietą. Ir išties ne be reikalo. Lietuvoje daugiausia vartojamas karvių pienas, kurio sudėtyje yra gausu baltymų. Gamtoje sutinkami baltymai sudaryti iš maždaug 20 amino rūgščių. Net 18 iš jų randamos pieno baltymuose. Priešingai nei daugelis augalinės kilmės baltymų, esantys piene yra visaverčiai. Jie taip pat yra lengviau įsisavinami.
Bendrovės „Pieno Žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė pažymi, kad visas parduotuvėse parduodamas pienas yra pasterizuotas arba kitaip apdorotas termiškai. Tai būtinas procesas norint, kad pieną vartoti būtų saugu. Aukštoje temperatūroje sunaikinamos šviežiame piene esančios bakterijos, kurios gali sukelti ligas. Tačiau kuo aukštesnėje temperatūroje jis apdorojamas, tuo daugiau maistinių savybių praranda.
Kefyro kokybės paslaptis – tinkamas raugas
Lietuvoje tikrai mėgstamas ir artimas pieno giminaitis kefyras. Šio gilias vartojimo tradicijas turinčio produkto atsiradimą lėmė noras pieną išsaugoti tinkamą vartoti ilgiau. Iš esmės kefyras yra fermentuotas pienas – suraugintas specifinėmis raugo bakterijomis. Tad, be pieno baltymų, šiame produkte yra gausu ir specifinių raugo mikroorganizmų.
Tam, kad iš pieno būtų gautas kefyras, pienininkai naudojama unikalų gyvą kefyro grybą, kurį sudaro simbiozėje gyvenantys mikroorganizmai – mielės bei specifinės raugo kultūros. Būtent jos ir suteikia produktui charakteringą, brandų skonį.
Grietinė – nepakeičiamas pagardas
Tvirtas pozicijas lietuviškoje virtuvėje išlaiko ir dar vienas populiarus pieno produktas – grietinė. Ji yra gaunama pieno rūgšties bakterijomis surauginus iš pieno gautą grietinėlę. Nors grietinę, kaip ir praktiškai bet kurį kitą riebesnį produktą, reikėtų vartoti saikingai, ji taip pat yra gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Be to, kaip ir kituose raugintuose produktuose, grietinėje netrūksta pieno rūgšties bakterijų kultūrų.
„Grietinė puikiai tinka prie įvairių lietuviškai virtuvei būdingų patiekalų – pradedant blynais ir varškėčiais ir baigiant įvairiais troškiniais, balandėliais, cepelinais ar kugeliu. Daugeliui lietuvių grietinė yra išties nepakeičiamas pagardas, kurio naudojimas yra giliai įsišaknijęs lietuviškoje kulinarinėje tradicijoje“, – sako įmonės „Pieno Žvaigždės“ filialo „Mažeikių pieninė“ technologė V. Laukytė-Staniuvienė.
Mitybos specialistų išteisinto sviesto sugrįžimas
Pieno produktų Panteone aptinkamas ir dar vienas lietuvių mėgstamas produktas – sviestas. Nors dar visai neseniai šį iš grietinėlės gaunamą produktą lydėjo ne pačios geriausios reputacijos šleifas, šiandien mitybos ekspertai kalba apie saikingai vartojamo sviesto naudą. Anksčiau sviestas buvo peikiamas dėl sočiųjų riebalų gausos. Šiandien žinoma, kad kai kurios svieste esančios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, mononesočiosios oleino, žmogaus organizmui yra reikalingos.
Sviesto kokybė priklauso nuo jo sudėties ir technologinio gamybos proceso. Tikrai kokybiškame svieste be grietinėlės neturėtų būti jokių kitų priedų, nebent druskos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sviesto riebumą – jis turėtų būti ne mažesnis nei 80 proc. Kokybiškas sviestas pasižymi vientisa konsistencija, vos gelsva, beveik balta spalva, ryškiu grietinėlės skoniu ir kvapu.
Gerą, kokybišką sviestą nuo ne tokio kokybiško galima atskirti ir pagal trapumą: geras sviestas netrupa ir pakankamai gerai tepasi.
Varškė atrandama vis iš naujo
Populiariausių pieno produktų penketuką užbaigia varškė. Tikėtina, kad varškė Lietuvos teritorijoje vartojama jau keletą tūkstantmečių. Nepaisant to, šio produkto patrauklumas nė kiek nemažėja. Priešingai, vis daugiau žinoma apie varškės maistinę vertę, kurią, visų pirma, lemia žmogui reikalingų visaverčių baltymų gausa. Tai skatina vartotojus šį produktą dažniau įtraukti į savo racioną. Be to, daugelį varškė į savo pusę patraukia dėl lengvo paruošimo ir plataus panaudojimo virtuvėje.
Rinkdamiesi varškę sveikiems pusryčiams, lengvam ir maistingam užkandžiui ar kaip pagardą prie bulvinių patiekalų, tikrai neprašausite. Varškė išties išsiskiria savo universalumu – ją galima valgyti tiek vieną, tiek su vaisiais, uogomis, riešutais, medumi, jogurtu ar panaudoti įvairiems patiekalams ar netgi desertams gaminti“, – sako V. Laukytė-Staniuvienė.
Lietuvių meilė pieno produktams neblėsta, o tam yra išties svarių priežasčių – nuo ilgamečių vartojimo ir kulinarinių tradicijų iki mokslo patvirtintos naudos. Anot V. Laukytės-Staniuvienės, kiekviena iš jų yra gera, o vartotojams svarbiausia žinoti, kaip atsirinkti kokybiškus produktus.
Paruošta pagal „Pieno Žvaigždės“ inf.
