Pievėnuose Velykų naktį tęsiamos šimtmečių tradicijos

Į tradicinį teatralizuotą Velyknakčio budėjimą Pievėnų Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčioje ir šiemet rinkosi jo herojai – kareiviai, jų vadas ir žydeliai. Po šv. Mišių ir vėliau, kartais net iki Prisikėlimo užsitęsiantis vaidinimas Pievėnuose vyksta jau nuo neatmenamų laikų.STENGDAVOSI PAVOGTI KRYŽIŲ
Profesorė Angelė Vyšniauskaitė šią analogo visoje katalikiškojoje Europoje neturinčią tradiciją pavadino „Senovine misterija”. Prieš porą šimtmečių Žemaitijoje buvo nemažai bažnyčių, kur šv. Velykų naktį kareiviais persirengę vietos vyrai iki pat Prisikėlimo budėdavo prie simbolinio Kristaus kapo.
Kiti, žydeliais persirengę vyrai, kaip įmanydami stengdavosi pergudrauti kareivius, nukreipti jų dėmesį ir pavogti kryžių.
Dabar ši tradicija, kaimo žmonių išsaugota net sovietmečiu, gyva tik Pievėnuose.

STENGIAMASI ATNAUJINTI UNIFORMAS
Bendruomenės pirmininkė Rūta Končiutė pasakojo, kad dalyvauti Velykiniame vaidinime kaimo vyrų ir jų vaikų nereikia raginti. Kasmet tradiciškai vaidinime dalyvauja dvi kareivių komandos iš Pievėnų ir viena iš Balėnų.
Šiemet bendruomenės pirmininkės rašytas projektas laimėjo šiek tiek lėšų, tad R. Končiutė norėjusi atnaujinti persirengėlių uniformas. Tai teks atidėti kitiems metams, kadangi nespėta gauti reikiamos medžiagos.
Kareivių uniformas, pasak pirmininkės, pasiruošusios padėti pasiūti kaimo siuvėjos Sofija Butkienė ir Zita Spalvienė. Trims žydeliams drabužių dar teks palaukti. Šiemet dar žadama šiek tiek atkurti ir kareivių uniformines kepures.

VILKI SKIRTINGŲ SPALVŲ DRABUŽIUS
Šv. Velykų vakarą į Pievėnų bažnyčią vado vedamos įžengia trys kareivių komandos. Kiekvienos komandos kariai vilki skirtingų spalvų uniformomis. Pirmosios kareivių komandos drabužiai raudoni. Jie simbolizuoja nukryžiuoto Kristaus kraują. Mėlyna spalva simbolizuoja Kristaus žengimą į dangų, o žalia – atgimimo, vilties simbolis.
Iki 1971-ųjų metų dar būta ir ketvirtos – baltomis uniformomis kareivių. Ši spalva reiškė drobulę, į kurią Kristus buvo suvyniotas.
Kryžių kareiviai saugo pasikeisdami.

IŠDYKAUJA ŽYDUKAI
Nuo trijų bažnyčioje išdykaujančių žydukų priklauso vaidinimo įdomumas: tai jie visaip šėliodami turi nukreipti kareivių dėmesį. R. Končiutė pasakojo, jog būdavo, kad žydukai lipdavo net į sakyklą „sakyti pamokslo”. Žydukai, atsisėdę į klausyklą, stengiasi suvilioti atlikti išpažintį jaunas merginas, pakišti senutei po nosimi amoniaku suvilgytos vatos ar su savo ilgomis replėmis pagriebti kieno nors rankinę, o po to pareikalauti išpirkos ar parduoti.

GUNDO KAREIVIUS
Norėdami iš kareivių išvilioti saugomą Kryžių, žydeliai bando juos papirkti, siūlydami jiems neva auksinukų prikimštą maišelį, o nepavykus grasina didžiule vinimi batą prie grindų prikalti ar dar kokią šunybę iškrėsti.
Kareiviai visada turi būti itin budrūs, pasitempę, rimti.
Jiems nevalia ir sunku nenusišypsoti, kai šalia stovintis žydas pamėgdžioja jų apsaugą, vietoj kardo laikydamas reples.

PALYDI Į KLEBONIJĄ
Per Prisikėlimą visa procesija tris kartus eina aplink bažnyčią, o žydai privalo devynis ratus apibėgti apie ją priešinga kryptimi. Gal todėl apie žydelius sakoma, kad jie viską darantys atbulai. Vėliau po eisenos iš bažnyčios išėję kareiviai ir nenuoramos žydukai išsirikiavę laukia klebono ir iškilmingai palydi jį į kleboniją.

KASMET SULAUKIA SVEČIŲ
Šiemet Velykinis vaidinimas truko kiek ilgiau nei iki vidurnakčio. R. Končiutė sakė, kad tai priklauso nuo to, kiek žmonių ir kaip ilgai jie pasiruošę bažnyčioje Velykų naktį budėti.
Pirmininkė sakė, kad šiemet stebėti pievėniškių Velykų buvo atvykę svečių iš Kelmės. Paprastai svečių sulaukiama kiekvienais metais.
Velykų personažai šėlioti negali per šv. Mišias, kiek laisviau jie gali jaustis giedant Kalvarijos kalnus.
Šiais metais Pievėnuose išleistas apie jų Velykines tradicijas pasakojantis lankstinukas, kurį sudarė ir tekstą sukūrė R. Končiutė. Panaudotos Jono Strazdausko ir teksto autorės nuotraukos. Leidinuką finansavo LR Kultūros ministerija.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.