Tiek daug verpimo ratelių, sudėtų vienoje vietoje, – neįprastas reginys. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Vasaros pabaigoje šalia Pikelių kultūros namų buvo bandoma pasiekti dviejų įdomių rekordų.
Redakcijoje apsilankiusi Židikų kultūros centro kultūrinės veiklos organizatorė Eliutė Pocevičienė pasidalijo žinia: Pikeliuose surengtą verpimo ratelių arba kalvaratų parodą Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ pripažino rekordu.
Žmonės saugo prisiminimus
Rugpjūčio 25 dieną Pikeliuose vykusi verpimo ratelių paroda – 4 mėnesius trukusios verpimo ratelių paieškų ekspedicijos rezultatas.
Pasak E. Pocevičienės – idėjos į vieną vietą surinkti kuo daugiau verpimo ratelių autorės, žmonių kartai, artėjančiai prie 60-mečio ar jo sulaukusiai, verpimo rateliai kelia nemažai prisiminimų. Dauguma vienaip ar kitaip buvo su jais susiję.
„Verpimas kadaise juk buvo kasdienybė. Tie verpimo rateliai šeimas ir aprengdavo, ir maitindavo. Bendraudama su vyresnio amžiaus žmonėmis pastebėjau, kad, pradėjus kalbą apie senus laikus, praeitį, jie vis prisimena, kaip kadaise teko prisiliesti prie ratelio“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Ji nedrąsiai, tačiau vis paklausdavo pažįstamų sutiktų žmonių: ar jie savo namuose neturi paveldėtų verpimo ratelių, ar, esant reikalui, nepaskolintų geram tikslui – parodai.
Sutiko daug geranoriškų žmonių
Taip pamažu domintis, ką galvoja žmonės, kalbantis apie tai, ar jie sutiktų kuriam laikui paskolinti turimų verpimo ratelių, nuosekliai rutuliojosi mintis, kad reikia surengti ekspediciją „Verpimo ratelių paieška“ ir patiems važiuoti į kaimus, kalbinti, rinkti etnografinę medžiagą apie kalvaratus, prašyti juos paskolinti.
120 – tiek verpimo ratelių pavyko surinkti didžiausios jų parodos organizatoriams. Nuotr. iš redakcijos archyvo
„Su bendraminčiais ir pagalbininkais dalyvaujant šioje ekspedicijoje, teko daug kilometrų nuvažiuoti. Sutikome daug garbingo amžiaus, šviesių, iškalbingų, geranoriškų, gražiai besitvarkančių žmonių, pasitikėjusių mumis ir patikėjusių savo saugomus verpimo ratelius“, – gerų žodžių žemaičiams negailėjo E. Pocevičienė.
Anksčiau tokio rekordo nebuvo
Kai E. Pocevičienei kilo idėja, jog reikėtų siekti rekordų, ji kreipėsi į agentūros „Factum“ vadovą Vytautą Navaitį, klausdama jo nuomonės, ar tai daryti prasminga, prašydama konsultacijų – ką organizatoriams reikia žinoti, norint, kad pastangos nenueitų perniek.
„Paaiškėjo, kad anksčiau mūsų šalyje iš viso nebuvo tokio – didžiausios verpimo ratelių parodos – rekordo. V. Navaitis padrąsino, kad mintis yra gera, paaiškino, kokie yra reikalavimai pretendentams į rekordus“, – prisiminė pašnekovė.
Kai Mažeikių rajono žmonės plačiau sužinojo apie ketinimus bandyti siekti masiškiausio verpimo rateliais ir didžiausios verpimo ratelių parodos, jie ir patys kreipėsi į E. Pocevičienę, siūlydami savo saugomus, prosenelių, senelių, mamų naudotus ratelius.
Taip atsitiko, kad 120 kalvaratų buvo sunešti, suvežti iš keturių rajonų: Mažeikių, Skuodo, Telšių, Plungės.
Rekordo siekimo dieną visi surinkti verpimo rateliai buvo išrikiuoti atitvertoje aikštelėje. Rekordo liudininkai turėjo vizitines korteles. Rekordus fiksuojančiai agentūrai buvo pateiktos nuotraukos iš rekordo siekimo, vaizdo įrašai.
Dėkinga padėjusiems ir prisidėjusiems
Po rekordų siekimo praėjus beveik dviem mėnesiams, pikeliškiai sulaukė žinių iš agentūros „Factum“ apie tai, kad jų surengta verpimo ratelių paroda pripažinta rekordine. Bet masiškiausio verpimo rekordo pasiekti nepavyko.
„Esu dėkinga visiems žmonėms, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie šio dalyko. Beje, rugpjūtį vykusio renginio tikslas nebuvo su kažkuo lenktyniauti ir būtinai aplenkti. Turėjome tikslą, kad žmonės pabendrautų, vieni su kitais pasidalytų geromis emocijomis, prisimintų praeitį.
Džiugu, kad tikslą pasiekti pavyko. Aišku, džiugu ir tai, kad tapome rekordininkais“, – šypsojosi E. Pocevičienė.
