Pikeliuose siekta dviejų rekordų, susijusių su senaisiais amatais

Renginio metu verpėjos rateliais įrodė, kad nykstantis amatas dar neužmirštas. Laimutės STANKIENĖS nuotr.

Keturis mėnesius Pikeliuose ruoštas renginys pretenduoja į du Lietuvos rekordus: didžiausios verpimo ratelių parodos ir masiškiausio verpimo rateliais.

Agentūra pateikė sąlygas

Tik kilus šiai idėjai, Židikų kultūros centro kultūrinės veiklos organizatorė Eliutė Pocevičienė kreipėsi į agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo vadovą Vytautą Navaitį, klausdama, ar siekti rekordų, susijusių su kalvaratais (verpimo rateliais), ar anksčiau kas nors buvo tai sumanęs.
Agentūros, kuri kaupia, tiria ir registruoja informaciją apie įvairiausius pasiekimus, vadinamus rekordais, vadovas atsakė, kad tokie rekordai dar nebuvo registruoti.
V. Navaitis savo atsakyme pikeliškei išaiškino sąlygas, kurios būtinos, norint, kad rekordas būtų užfiksuotas: aikštelė, kur bus išrikiuoti rateliai, turi būti atitverta, dalyviai aiškiai atriboti nuo žiūrovų; planuojami skaičiai turi būti tikslūs; liudytojai privalo turėti vizitines korteles; agentūrai privalu pateikti nuotraukas bei vaizdo įrašus ir pan.
Pasak E. Pocevičienės, viskas parengta pagal agentūros nurodymus.

Renginio organizatorė Eliutė Pocevičienė (kairėje) su pagalbininkėmis
džiaugėsi pasiektu rekordu.
Laimutės STANKIENĖS nuotr.

Surinko daugiau nei šimtą

Darbas užvirė prieš keturis mėnesius: buvo surengta ekspedicija – verpimo ratelių paieška. E. Pocevičienė pasakojo: iš pradžių kalbinti vietos gyventojai, kad suneštų ratelius į kultūros namus, po to važiuota į Mažeikius, vėliau – po mūsų rajoną, aplankyti Telšių, Skuodo ir Plungės rajonai.
„Tikslo surinkti kuo daugiau ratelių neturėjome, planavome jų turėti apie šimtą, tuo skaičiumi paminėdami Lietuvos valstybės šimtmetį, tačiau gavome daugiau. Trylika verpimo ratelių paskolino Aleksandrijoje esantis Žemdirbio muziejus, dešimt atvežė Mažeikių muziejaus darbuotojai, kiti buvo surinkti iš privačių asmenų.
Viskas atsiremia į finansus – juk tai organizavome iš savo lėšų. Kainavo transportas, kuras, tad nepavyko atsivežti ratelių iš Laižuvos, Ukrinų“, – sakė renginio sumanytoja.
Nešališka komisija suskaičiavo, kad prie Pikelių kultūros namų esančioje pievelėje buvo išrikiuota 120 verpimo ratelių.

Pagerbė paveldą tausojančius žmones

Vien tuo, kad verpimo rateliai buvo tik surikiuoti, organizatoriai neapsiribojo: prie kiekvieno kalvarato buvo prikabintos lentelės su jo trumpa istorija: iš kur pristatytas, kas jo savininkai, kaip jis išsilaikė iki šių dienų. Renginio metu ne vienas ratelį parodai pristatęs žmogus prie jo fotografavosi.
„Norėjome pagerbti žmones, kurie saugo mūsų paveldą, o taip pat priminti vietovardžius – juk kai kurie rateliai atvežti iš tokių kaimų, kurių nebėra. Kituose gyvena po vieną ar du žmones.
Noriu padėkoti pagalbininkams, kurie padėjo ekspedicijos metu. Išbandymų netrūko ir renginio išvakarėse – dar iš vakaro surikiavome ratelius, tačiau liūtis privertė juos vėl skubiai sunešti į patalpas, todėl kitą dieną, nuo ankstaus ryto, vėl rikiavome juos iš naujo“, – pasakojo E. Pocevičienė.
Įdomu buvo stebėti ir masiškiausio verpimo rateliais rekordo siekimą: penkios moterys, išdalinus joms verpalus, penkias minutes kartu verpė atskirtoje aikštelės dalyje.
Verpėjų: Stanislavos Bučienės iš Žemalės, Onos Kesminienės iš Pikelių, Erikos Lenkauskienės iš Lūšės bei buknaitiškių Danutės Dobrovolskienės ir Julijonos Šarnalienės – darbas buvo palydėtas liaudiškomis dainomis.
Nuotaikingą renginį tęsė Ylakių, Auksūdžio ir Ukrinų kultūros centrų saviveiklininkai, jo dalyviai galėjo pasidžiaugti Pikelių kultūros namų moterų klubo sukurtais rankdarbiais, pasimėgauti arbata ir naminiais lašiniais.

Ir patį jauniausią renginio dalyvį sudomino verpimo ratelių gausa… Laimutės STANKIENĖS nuotr.

Žemaitiškai – kalvaratas

Dar pradinėje šio renginio idėjos stadijoje, E. Pocevičienei susirašinėjant su V. Navaičiu, jis pasiūlė pakeisti žemaitišką žodį „kalvaratas“ į verpimo ratelį.
Agentūros vadovas siūlymą pagrindė tuo, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodoma: žodis „kalvaratas“ – bendrinėje kalboje nevartotinas.
Verpimo rateliai buvo daromi iš uosio, liepos ar alksnio. Tai prietaisas siūlams verpti, kuris pagal konstrukciją būna gulsčias (jis plačiau naudotas Klaipėdos krašte ir Aukštaitijoje) arba stačias, pastarieji vyravo renginyje.
Verpimo ratelis susideda iš ritės siūlams, ratelio, rato, krėslo, paminos, trijų kojų. Pamina minama koja ir taip sukamas ratas, pluošto kuodelis tvirtinamas prie prieverpstės.
Sukdama ratelį koja, verpėja kaire ranka peša iš kuodelio verpalą, o dešine ranka, prilaikydama jį, lygina siūlą, nutaiko siūlo storumą ir leidžia jį į ritę.
Dažniausiai moterys verpdavo žiemos mėnesiais, po visų derliaus nuėmimo darbų.
Po renginio Pikeliuose visi verpimo rateliai dar negrįžo pas šeimininkus – rugsėjo 11-ąją planuojama 20 jų eksponuoti AB „ORLEN Lietuva“ surengtoje parodoje.