Piktybinio nelankymo atvejai – reti

Tam, kad moksleiviai būtų pažangūs, geriau mokytųsi, jiems būtina lankyti pamokas, nepraleisti jų dėl nepateisinamų priežasčių linksmybių su draugais ir pan. Nuotr. iš Eltos archyvo

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad praėjusiais mokslo metais mokyklos nelankančių vaikų skaičius šalyje išaugo – jos nelankė 17,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų nuo 7 iki 15 metų, arba tūkstančiu daugiau nei 2019–2020 mokslo metais.
Atsakingi specialistai teigia, kad Mažeikių rajone tokios problemos, kad vaikai visiškai nelankytų mokyklos, nėra. Dažniau pasitaiko atvejų, kai mokiniai be svarbios priežasties praleidžia pamokas – dangstosi pandemija, išgalvoja negalavimus. Jau trečius metus galioja tvarka, kai mokiniams nebereikia pristatyti gydytojų pažymų, pateisinančių dėl ligos praleistas pamokas.
Mokyklų vadovų teigimu, ši situacija neramina, nes dėl prasto lankomumo nukenčia ugdymosi kokybė. Neretai pasigendama ir tėvų atsakingumo.

„Santarvė“ pasidomėjo, dėl kokių priežasčių dažniausiai vaikai nebenori eiti mokyklą, praleidžia pamokas ir kas atsakingas bei suteikia reikalingą pagalbą, kad mokiniai noriai eitų į ugdymo įstaigas.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sakė, kad piktybinių mokyklų nelankymo atvejų kur kas dažniau pasitaikydavę ankstesniais metais. Dabar tokių atvejų lyg ir neregistruojama.
„Mokyklose yra po vieną ar po du mokinius, kurie dažniau be priežasties praleidžia pamokas. Nėra taip, kad vaikai visiškai neitų, bet nelanko keletą dienų per savaitę. Čia du skirtingi dalykai –visiškai neiti į mokyklą ir nelankyti pamokų“, – tvirtino A. Stonkus.
Pasak vedėjo, daugelį su lankomumu susijusių problemų mokyklos išsprendžia pačios, tam jos turi visas reikalingas priemones ir specialistus.
Visas straipsnis – antradienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video