Plungės ir Rietavo fotoklubo „Žybt“ nariai pristatė savo rajono piliakalnių nuotraukų parodą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
2017-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais. Nemažai iniciatyvų per tuos metus vyko ir Mažeikių rajone. Ir nors trečiadienį įvyko oficialus Piliakalnių metų apibendrinimo, užbaigimo renginys, tikimasi ir žadama, kad visuomenės ir specialistų dėmesys šiems kultūros paveldo objektams nesumažės.
Paspirtis ir impulsas domėtis
Dedikuojant metus tam tikriems objektams, sukaktims, siekiama sustiprinti visuomenės narių tautinę tapatybę. Be to, norima atkreipti visuomenės dėmesį į su tais objektais ar sukaktimis susijusias aktualijas.
Ne paslaptis: metų paskelbimas reiškia ir tai, kad valstybės, savivaldos įstaigos ima aktyviau skatinti šalies gyventojus, įvairių bendruomenių narius dalyvauti kultūros plėtros procesuose.
Taip buvo ir Mažeikių rajone. Per praėjusius metus vyko piliakalnių tvarkymo talkos, susitikimai su istorikais. Buvo surengtas fotografų pleneras, kelios piešinių, fotografijų parodos, vyko konkursai.
Kitaip tariant, Piliakalnių metai tapo impulsu visuomenei geriau pažinti šiuos gamtos ir žmogaus kūrinius.
Buvo laukiama pavasario
Oficialus respublikinis Piliakalnių metų uždarymo renginys vyko Šilalės rajone praėjusių metų gruodį.
Mažeikiuose Piliakalnių metų baigiamasis akordas nuskambėjo šio trečiadienio popietę. Tam buvo viena svarbi priežastis: dar 2017-ųjų pavasarį Mažeikių rajono savivaldybė, kraštotyrininkui Algirdui Vilkui ir folkloro kolektyvui „Alksna“ pasiūlius, pakvietė kultūros paveldo mylėtojus dalyvauti fotografijos konkurse „Piliakalnis visais metų laikais“. Pasirinktą piliakalnį iš to paties taško reikėjo nufotografuoti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.
Tam reikėjo laiko. Todėl ir Piliakalnių metų užbaigimas įvyko lygiai po metų – pavasarį.
Vyko tęstinis fotografijų konkursas
Konkurso sąlygas atitiko 5 dalyvių nuotraukos. Bandymų buvo ir daugiau, tačiau kai kam pritrūko galimybių įamžinti piliakalnį kuriuo nors metų laiku, kiti fotografavo piliakalnį iš skirtingų vietų.
Rūtai Končiutei-Mačiulienei įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Fotografijų konkurse sudalyvavo mažeikiškiai Snieguolė ir Mindaugas Vitkevičiai. Įamžinti piliakalnius pasiryžo ir jų vaikai – studentai Gabrielė ir Tomas.
Vitkevičių šeimai už iniciatyvumą, domėjimąsi rajono kultūros paveldu įteikta padėka ir atminimo dovanos.
S. Vitkevičienė „Santarvei“ sakė, kad iš pradžių ją sudomino konkurso sąlygos. Juolab kad keliauti mėgstančios šeimos nuotraukų archyvuose buvo piliakalnių nuotraukų. Tad šeimos narius apėmė azartas ir noras aplankyti Gyvolių ir Griežės piliakalnius tais metų laikais, kuriais padarytų nuotraukų trūko.
Vienas iš konkurso iniciatorių – A. Vilkas visais metų laikais įamžino Daubarių piliakalnį.
Dalis turi savo globėjus
Mažeikių rajone yra 14 piliakalnių. Visi jie įtraukti į lankytinų vietų sąrašą.
Didžioji dalis jų turi savo globėjus, prižiūrėtojus, kasmet dalyvaujančius tvarkymo talkose, matančius, žinančius, ką dar reikėtų padaryti, kad šie objektai taptų patrauklesni lankytojams.
Leckavos piliakalnį prižiūri Leckavos bendruomenė, Mažeikių turistų klubas, visuomeninis judėjimas „Kitaip“, Reivyčių seniūnija. Rimolių, Renavo, Sedos piliakalnius – Sedos seniūnija.
Abu Daubarių piliakalnius ir jų aplinką prižiūri Tirkšlių seniūnija. Vadagių piliakalnį prižiūri Sedos seniūnija, Račalių bei Renavo bendruomenės, Ritinės – Lūšės bendruomenė ir Rotary klubas „Liberta“, Židikų seniūnija. Du Griežės piliakalnius globoja Židikų seniūnija, Pikelių bendruomenė, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės nariai, Krašto apsaugos savanorių Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės Mažeikių pėstininkų kuopos kariai savanoriai bei vietiniai gyventojai.
Lankytojų pamėgtą Gyvolių piliakalnį prižiūri Ventos regioninio parko direkcijos, Viekšnių seniūnijos darbuotojai.
Visiems šiems globėjams renginio metu padėkota už jų iniciatyvumą bei geranoriškumą.
Atradėju gali tapti kiekvienas
Piliakalnių metų uždarymo dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti archeologų Gintauto Zabielos ir Zenono Baubonio pranešimų.
G. Zabiela akcentavo: įvairiems istorijos, kultūros objektams, įvykiams, asmenims dedikuoti metai neturėtų būti vienkartinė kampanija. Tai turėtų būti tęstinis dalykas, kad idėjos, pažinimas, informacijos sklaida neužsibaigtų sulig metų pabaiga.
Piliakalnių guru neretai pavadinamas G. Zabiela yra aplankęs visus 922 Lietuvos piliakalnius. Archeologas mažeikiškiams papasakojo, kaip piliakalniai susiformavo, kaip pasitarnavo žmonėms.
Pasak G. Zabielos, 2006–2017 metais Lietuvoje buvo atrasti ir įregistruoti 92 piliakalniai. Bemaž pusę jų surado biologas Darius Stankevičius. Tai reiškia, kad keliaujantys, atidžiai gamtą stebintys žmonės gali ir patys netikėtai tapti piliakalnių atradėjais. Manoma, kad Mažeikių rajone jų tikrai yra dar neatrastų, neatpažintų.
Susiduriama su priešprieša
Kitas svečias – archeologas Zenonas Baubonis kalbėjo apie šiandienines piliakalnių tvarkymo, pritaikymo lankymui aktualijas.
Pasak jo, už kultūros paveldo išsaugojimą atsakingi specialistai dažnai susiduria su priešprieša: kaip nenuskriausti gamtos ir piliakalnius pritaikyti turizmo reikmėms.
Pasak archeologo, visuomenė nori, kad prie piliakalnių būtų galima privažiuoti, prieiti. Bet taip pat žmonės nori, kad nuo piliakalnių plačiai atsivertų gamtovaizdis. Kai, parengus piliakalnių sutvarkymo projektus, jie imami įgyvendinti ir nuo piliakalnių pradedama kirsti medžius, visuomenė pyksta.
Renginio dalyviai nemažai sužinojo apie rajono ir šalies piliakalnius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Pasak Z. Baubonio, ant po medžiais esančio grunto neauga velėna, tad vyksta piliakalnių erozija. Paveldosaugininkams, visuomenei tenka apsispręsti – ar apžėlę, bet žmonėms neįdomūs piliakalniai, ar neapžėlę ir lankomi.
Svečias nevengė pasisakyti ir apie praėjusiais metais ypač aktualia tapusią temą – Gedimino pilies kalno slinkimą. Pasak archeologo, grėsmingų pokyčių priežastis ne tai, kad buvo iškirsti medžiai, o bandymas ant kalno atstatyti aukštutinės pilies sienas.
Užfiksavo dalį Žemaitijos piliakalnių
Renginio metu atidaryta Plungės ir Rietavo krašto foto klubo „Žybt“ nuotraukų paroda.
Klubo narys, viekšniškis fotografas Sigitas Kazlauskas sakė, jog klubas dažniausiai rengia ne temines parodas.
Paroda apie Žemaitijos piliakalnius buvo pirmoji teminė. S. Kazlauskas juokavo ir stebėjosi tuo, kaip įmanoma aplankyti visus 922 Lietuvos piliakalnius, jei klubo nariams per vieną dieną pavyko aplankyti vos 4.
Fotografas sakė manantis, kad klubo „Žybt“ nariams tai buvo pirmasis, bet anaiptol ne paskutinis prisilietimas prie didingų, tolimą Lietuvos praeitį menančių piliakalnių.
Renginio pabaigoje Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei paminklotvarkai Rūtai Končiutei-Mačiulienei už Piliakalnių metais įgyvendintas iniciatyvas buvo įteiktas Kultūros ministerijos medalis.
