Pinigų dalybas laimi artimiausieji ir gudriausieji

Savivaldybės administracijos vadovai pripažįsta, kad reikėtų keisti švietimo įstaigų finansavimo metodiką. Tačiau jau dabar aišku, kad šių metų biudžete jokių esminių pakeitimų nebus. Ir toliau bus skriaudžiamos įstaigos, kurių vadovai taupo lėšas bei paklusniai vykdo Savivaldybės tarybos nutarimus. Tuo tarpu kai kurių politikų „užnugarį“ turintys direktoriai galės išlaidauti. DIDŽIAUSIOS SKOLOS
UŽ ŠILDYMĄ

2006 metus daugelis Mažeikių rajono švietimo įstaigų baigė su kreditoriniais įsiskolinimais. Nors finansinės ataskaitos dar tik rengiamos, tačiau Savivaldybės administracijos vadovai jau žino, kad didžiausios skolos yra už patalpų šildymą.
Pasak Gabijos gimnazijos direktoriaus Stasio Šiurkaus, šiemet visas mokyklas išgelbėjo šilta žiema.
„Nebuvo numatytas šildymo kainos pakėlimas, todėl visos mokyklos galėjome atsidurti „bačkoje“, – sakė direktorius.
Sedos Vytauto Mačernio vidurinės mokyklos direktorė Genoveita Gricienė nuogąstauja, kad gali tekti nutraukti mokyklos šildymą. Kurą tiekiančiai įmonei mokykla yra skolinga 39 tūkst. litų, todėl grasinama, jog, nepadengus skolos, kuro tiekimas bus nutrauktas.
Šiltas oras negelbėja ir „Ventos“ vidurinės mokyklos – skola už šildymą siekia beveik 55 tūkst. litų. Šios mokyklos direktorė Ramunė Badaukienė bei buhalterė Marytė Žukauskienė įsitikinusios, kad Savivaldybės administracija neteisingai skaičiuoja šildymo normas, neatsižvelgiama į faktines išlaidas.
„Mūsų skaičiavimais, norma turėtų būti šimtas kilovatvalandžių. Tačiau skiriamos tik septyniasdešimt penkios kilovatvalandės. Tikrai per mažai. Blogiausia, kad negauname net pagal normą numatytų lėšų. Taip ir kaupiasi tos skolos“, – įsiskolinimų kilmę aiškino buhalterė.
R. Badaukienės teigimu, mokykloje šildymas yra sumažintas iki 18 laipsnių. Taip siekiama taupyti lėšas. Be to, didžiausią mokinių skaičių (rugsėjo 1-ąją mokėsi 1066 vaikai – V. S.) turinčios mokymo įstaigos klases gairina skersvėjai, nes langai yra avarinės būklės.
Direktorė liūdnai juokavo, kad kai kuriuose kabinetuose šiluma taupoma „Fauga 2“ langais – iškristi grasinantys langai yra apkalami polietileno plėvele.

TAIP SUTARTA
Nė vienas Savivaldybės administracijos vadovas „Santarvei“ negalėjo paaiškinti, kodėl kur kas vėliau statytai ir mažiau mokinių turinčiai Pavasario vidurinei mokyklai šildymo norma yra 85 kWh. Beje, Švietimo skyriaus vedėjui Apolinarui Stonkui pateiktame prašyme šios mokyklos direktorius pageidauja, kad būtų padidinti limitai elektros energijai, šildymui bei kitoms reikmėms.
„Tegul jis pirmiausia pasižiūri, kas vyksta mokyklos rūsiuose. Ten vykdoma veikla nieko bendra neturi su mokykla“, – priminė vedėjas.
Pavasario vidurinės mokyklos patalpose yra įsikūręs karatė klubas „Vytis“, nemokantis už jokias komunalines paslaugas.
Mokyklos direktorius S. Jakučinskas teigė, kad su klubu pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, jog šis turi mokėti už šildymą ar elektros energiją.
„Gal ir neteisinga, tačiau taip yra sutarta, nes salei įrengti jie išleido tokius didelius pinigus“, – teisinosi direktorius.

IŠSKIRTINIS DĖMESYS
Pavasario vidurinei mokyklai Mažeikių rajono valdžia rodo išskirtinį dėmesį.
Praėjusių metų biudžete šiai nuolat pagal mokinių skaičių mažėjančiai bendrojo lavinimo įstaigai buvo skirta didžiausia suma – beveik 597 tūkst. litų. Tuo tarpu Gabijos gimnazijai aplinkos lėšų atseikėta tik 435,5 tūkst. litų, „Ventos“ vidurinei mokyklai – 530 tūkst. litų, Kalnėnų vidurinei mokyklai – beveik 544 tūkst. litų.
„Nežinau, kodėl tiek skiriama. Aš neskaičiuoju. Tokia yra metodika“, – teigė S. Jakučinskas.
Direktorius patvirtino esąs geras mero pavaduotojo Viktoro Bugnevičiaus draugas. Dėl šios draugystės S. Jakučinskas neseniai įstojo ir į Naująją sąjungą.
„Baikit! Aš tikrai nesu Jakučinsko užnugaris. Galiu pasidžiaugti, kad pasikeitė to žmogaus požiūris į darbą. Anksčiau sėdėdavo nuleidęs galvą, o dabar ateina su pasiūlymais. Ačiū Dievui, pradėjo judėti“, – gynėsi V. Bugnevičius.
Mero pavaduotojo nuomone, būtina kuo greičiau svarstyti aplinkos lėšų skyrimo švietimo įstaigoms metodiką.
„Gyvenimas eina į priekį, todėl daug kas nebesusibalansuoja. Iki šių metų biudžeto tvirtinimo turėsime ne vieną Švietimo komiteto posėdį, todėl pasižiūrėsime, ką galime pakeisti“, – žadėjo V. Bugnevičius.

TAUPANTIEMS MAŽESNĖS NORMOS
Vietinio ūkio vyriausiasis specialistas Jonas Labutis „Santarvei“ teigė, kad šildymo normos yra nustatomos susumavus 3–4 metų ugdymo įstaigų faktines išlaidas. Vadinasi, mažesnius limitus gauna taupantieji šilumą. Biudžete nėra numatomos lėšos skoloms padengti.
„Pavasario vidurinė suvartoja daugiau šilumos energijos, todėl ir limitai yra didesni“, – paaiškino specialistas.
J. Labutis tikino nežinojęs, kad klubas „Vytis“ nemoka už komunalines paslaugas.
„Nepritariu tokiems dalykams. Mano nuomone, sutartis turėtų būti peržiūrėta“, – sakė Savivaldybės administracijos darbuotojas.

KEISTI NESKUBAMA
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus akcentavo, kad labai sudėtinga yra parengti visus tenkinančią aplinkos lėšų skirstymo metodiką.
Jis tikino, kad prieš trejus metus sutarta, jog, skirstant pinigus, bus atsižvelgiama į mokinių skaičių, mokyklos statybos metus, kada buvo darytas paskutinis remontas bei kitus dalykus.
„Dabar matome kai kuriuos tos tvarkos minusus. Jau pernai pradėjome galvoti, kad reikia ją keisti. Turime surinkę direktorių pasiūlymus. Iki vasaros pabaigos turėtume patobulinti tą metodiką. Deja, šiais metais bus vadovaujamasi tais pačiais pinigų skirstymo kriterijais. Padarysime neskubėdami, visi punktai bus patikrinti gyvenimo“, – prognozavo vedėjas.
Gabijos gimnazijos direktoriaus nuomone, nė viena metodika negalima aklai pasitikėti. Pasak jo, daug kas priklauso nuo mokyklos vadovo gebėjimo „perstatinėti tuos skaičiukus“.
„Žinoma, pinigų visada būna per mažai. Tačiau, kita vertus, tai skatina mąstyti, kaip išsisukti iš padėties, geriau ūkininkauti“, – rado pateisinimų S. Šiurkus.

„SAULĖLYDŽIO“ KOMISIJOS PADARINIAI
Ugdymo įstaigų aptarnaujančiam personalui atlyginimai mokami ne iš mokinio krepšelio, o iš Savivaldybės skiriamų aplinkos lėšų. Lyginant švietimo įstaigoms skirtus darbo užmokesčio fondus, taip pat matyti, kad rajono požiūris į mokyklas yra labai skirtingas.
Pavyzdžiui, tai pačiai Pavasario vidurinei mokyklai pernai buvo skirta beveik 285 tūkst. litų. Kur kas didesnė „Ventos“ vidurinė mokykla privalėjo tenkintis 203 tūkst. litų darbo užmokesčio fondu.
A. Stonkus priminė 2000–2001 metais veikusią „Saulėlydžio“ komisiją, reikalavusią, kad ugdymo įstaigos sumažintų savo išlaidas.
„Mes, direktoriai (tuo metu A. Stonkus vadovavo Tirkšlių vidurinei mokyklai – V. S.), supratome, kad vienaip ar kitaip vis tiek reikės veržtis diržus. Tik tas mažinimasis priklausė nuo direktorių gudrumo, gebėjimo tą procesą padaryti kuo mažiau skausmingą“, – pasakojo vedėjas.
Kadangi tuo metu dar nebuvo patvirtintas mokinio krepšelis, visos ugdymo įstaigos lėšos buvo dedamos į vieną „katilą“. Vieni mokyklų vadovai mažino techninio personalo etatų skaičių, kiti nusprendė neskaidyti klasių į grupes.
Laikas parodė, kad laimėjo pastarieji (tarp jų ir Pavasario vidurinė mokykla – V. S.), nes dabar ugdymo procesui lėšos yra skiriamos iš mokinio krepšelio.

PAREIGINGUMAS BAUDŽIAMAS?
Iki „Saulėlydžio“ komisijos švietimo įstaigose buvę techninio personalo etatai iki šiol negrąžinti.
„Taip, tada buvau labai pareiginga. Liepė, ir mažinau. „Sutaupėme“ kiemsargio, keletą valytojų etatų. Deja, saulėlydis buvo, tačiau saulėtekio iki šiol nematome. Nors žadėjo…“ – piktinosi Sedos V. Mačernio vidurinės mokyklos direktorė.
Dabar erdvų keturių aukštų pastatą valo tik 7 valytojos, kurios dalijasi 5,75 etato. Pasak G. Gricienės, šiuo metu mokykla yra atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje – siekiant sutaupyti šiek tiek lėšų, atsisakyta kiemsargio etato.
„Rajono valdžia mums siūlė daugybę darbų atlikti naudojantis viešųjų darbų programa. Dėl to ir atleidome kiemsargį. Tačiau dabar vos ne sausio vidurys, o mes nežinome, ar apskritai gausime žmogų. Laimei, lauke nėra sniego“, – sakė G. Gricienė.
S. Šiurkus juokavo, kad jo pirmtakas buvęs labai pareigingas, viršininkų nurodymų klausantis žmogus, todėl nesipriešino etatų mažinimui.
„O dabar niekas mums jų neatiduoda. Bandėme kalbėti, tačiau niekas nepasikeitė. Kol egzistuoja viešieji darbai, išsiverčiame. Tik dabar labai sunku surasti gerų darbininkų“, – apgailestavo direktorius.

POLITIKAI IR VALDININKAI BIJO TRIUKŠMO
Ugdymo procesui aptarnauti „Ventos“ vidurinė mokykla turi 28,9 etato. Jų darbo užmokesčio vidurkis – 586 litai. Reikia prisiminti, kad į tą skaičių įeina direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams, buhalterė, raštinės bei bibliotekos vedėjos, virėjos, valytojos, laborantai ir kiti. Milžiniškai teritorijai prižiūrėti yra skirtas tik vienas kiemsargio etatas (prieš „saulėlydį“ buvo 4,5 etato).
„Jeigu ne viešieji darbai, nežinau, kaip sudurtume galą su galu“, – skėsčiojo rankomis R. Badaukienė.
Dar 2003 metais buvo parengtas Tarybos sprendimo projektas dėl švietimo įstaigų tipinių etatų. Tačiau politikai nesiryžo jo priimti.
„Tokio sąrašo patvirtinimas būtų reiškęs, kad nori nenori Savivaldybė būtų privalėjusi surasti pinigų finansuoti tuos etatus. Nepatvirtino supratę, kad pinigų neatsiras“, – svarstė direktorė.
A. Stonkaus teigimu, tipinio etatų sąrašo patvirtinimas būtų skausmingas kai kurioms mokykloms.
„Norint kažkam padidinti etatų skaičių, reikėtų kažkam sumažinti. Jūs įsivaizduojate, koks kiltų triukšmas, jeigu kai kurios mokyklos turėtų susimažinti?! Dabar egzistuoja tvarka, įstaigų vadovai turi savo fondus ir privalo į juos tilpti“, – samprotavo Švietimo skyriaus vedėjas.
A. Stonkus neigė, jog prieš rinkimus jam, kaip politikui, toks triukšmas nebūtų naudingas. Esą tiesiog gaila žmonių.

PRITRŪKO POLITINĖS VALIOS
Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė įsitikinusi, kad skirtumus tarp mokyklų galėtų panaikinti tik tipinis etatų sąrašas.
„Negalima svarstyti, reikėtų ar nereikėtų tokio sąrašo. Tiesiog priklauso, kad jis būtų. Manau, kad, patvirtinus sąrašą, pinigai būtų teisingiau skirstomi“, – teigė vedėja.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius pripažino, kad dabar yra nelygybė tarp mokyklų, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ji yra.
Direktoriaus nuomone, 2003 metais, svarstant švietimo įstaigų tipinių etatų sąrašą, Tarybos nariams pritrūko politinės valios.
„Deja, tada politikai įsivaizdavo, jog jį patvirtinus, privalės išlaikyti visus etatus. Mano nuomone, tipiniai etatai yra labai reikalingi kiekvienai mokyklai. Vadovai žinotų, kas priklauso jų įstaigai, o svarstant biudžetą būtų galima atsižvelgti į turimas lėšas ir daryti kai kuriuos pakeitimus. Tikiuosi, kad naujoji Taryba sukaups valią ir patvirtins tipinių etatų sąrašą“, – vylėsi B. Kryžius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Didžiausią mokinių skaičių turinčiai „Ventos“ vidurinei mokyklai Savivaldybė nustato mažiausias šildymo normas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto