Algirdas Vilkas apie pirmosios mokyklos istoriją papasakojo ir neseniai Mažeikiuose vykusioje konferencijoje. Lilijos PETRAITIENĖS nuotr.
Šių metų gruodžio 11 d. sukanka 130 metų, kai 1887 m. Mažeikiuose atidaryta pirmoji mokykla.
Jos atsiradimo istoriją „Santarvei“ papasakojo kraštotyrininkas Algirdas Vilkas.
Atsirado poreikis mokslui
Mieste, kuriame 1869–1873 m. buvo nutiestos geležinkelio linijos į Rygą ir į Liepoją, tai buvo didelis įvykis. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis, o 1873 m. lapkričio 3 d. – ir antroji, kuri vadinosi Mintaujos, arba Nitauskos. Abi stotys keitėsi vagonais, formavo traukinius. 1876 m. buvo pastatytas dabartinis geležinkelio stoties pastatas.
Ne tik prie geležinkelio ir stotyse dirbo nemažai žmonių – mieste kūrėsi įvairios amatų dirbtuvės, plėtėsi prekyba bei verslas. Daugėjo gyventojų, todėl iškilo būtinybė atidaryti pradžios mokyklą ir leisti savo vaikus į mokslą. Tiesa, turtingesni ir aplinkinių kaimų ūkininkai savo atžalas vežė į Viekšnių liaudies mokyklą, Telšių, Šiaulių, Liepojos (Latvija) gimnazijas.
Glaudėsi nuomotame name
Atidaryta cerkvinė parapinė mokykla glaudėsi vietos gyventojo išnuomotame mediniame name. Iš pradžių joje mokėsi 98 berniukai ir 23 mergaitės.
Mokykla veikė pagal 1884 m. patvirtintus cerkvinių mokyklų nuostatus. Šios mokyklos būdavo vienklasės (dvejų metų) ir dviklasės. Pastarųjų mokymo kursas buvo išeinamas per ketverius metus. Lietuvoje šios mokyklos pradėtos steigti iždo lėšomis nuo 1885 metų. Vienklasėje cerkvinėje mokykloje buvo dėstoma stačiatikių tikyba, cerkvinis giedojimas, civiliniu ir cerkviniu raidynu – skaitymas bei rašymas, aritmetika.
Skirtas sklypas mokyklai statyti
1879 m. prie Mažeikių geležinkelio stoties, kertant Viekšnių valstybiniam dvarui priklausantį mišką, buvo suformuota 19 sklypų ir išnuomota gyventojams pasistatyti namus už bendrą 1659 rub. sumą, kas dešimt metų nuomos mokestį didinant 10 proc.
Buvo likę du laisvi sklypai. 1888 m. balandžio 2 ir 16 d. Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos mokyklų taryba kreipėsi į Vilniaus-Kauno valstybinių turtų valdybą, prašydama perduoti vieną iš sklypų cerkvinės parapinės mokyklos statybai. Šis sklypas buvo 2193 kv. sieksnių dydžio, dabartinės Laisvės ir Laižuvos gatvių kampe.
Nemažai pastangų, kad tokia mokykla atsirastų, Mažeikiuose dėjo Telšių stačiatikių cerkvės šventikas Gaurilas Zasimovičius. Jis aiškino, kad Mažeikiai yra sparčiai augantis miestas ir kad čia daugėja jaunų šeimų, todėl vaikams mokyti reikalinga mokykla. 1888 m. gruodžio 5 d. valstybinių turtų ministras patvirtino šį laisvą valstybinį sklypą visam laikui Mažeikių cerkvinei mokyklai pastatyti. 1889 m. vasario 17 d. buvo pasirašytas sklypo ir jo plano perdavimo aktas.
Lankė cerkvinę mokyklą
1894 m. šiame sklype išdygo stačiatikių cerkvė ir mokykla. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi jau minėtas Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zasimovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda.
Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. Iš pradžių ją lankė daugiau negu 60 mokinių, iš kurių – apie 40 katalikų vaikų. Mokytojas kartu su stačiatikių dvasininku suorganizavo mokinių chorą, kuris kasdien prieš pamokas giedodavo stačiatikių religines giesmes. Kadangi kitos mokyklos nebuvo, kai kurie mažeikiškiai leisdavo berniukus ir į cerkvinę mokyklą, nes pramokus rusiškai, lengviau būdavo tarnauti kariuomenėje. Paraginti kunigų drąsesni žemaičiai kalbino vyresnius mokinius nesimokyti cerkvinio rašto, negiedoti stačiatikių giesmių.
Kilo konfliktų ir nepasitenkinimo
Spaudoje buvo paskelbta žinia apie Mažeikių cerkvinės mokyklos mokytojo žiaurumą. 1897 m. žiemą mokinys Sprindys nenoriai skaitė ir atsakinėjo. Mokytojui Polidovui pradėjus bartis, Sprindys drąsiai išdrožė, kad cerkvinė mokykla jam mažai reikalinga. Įtūžęs mokytojas trenkė Sprindžiui stora knyga per galvą. Šis sukniubo ir čia pat mirė. Kitą dieną mokytojo poelgį tyręs žandaras surašė devynių mokinių parodymus ir privertė juos pasirašyti neperskaičius teksto. Mokytojas Polidovas liko nenubaustas, tiktai iškeltas iš Mažeikių. Po tokio įvykio 37 katalikai atsiėmę savo vaikus iš cerkvinės mokyklos.
Cerkvinė mokykla per I Pasaulinį karą.
Užsienyje leidžiamoje to meto lietuvių periodikoje minėtas įvykis nebuvo aprašytas. Kai kurie katalikų vaikai ir toliau lankė Mažeikių cerkvinę mokyklą, apie kurią 1900 m. kun. J. Tumas-Vaižgantas rašė: „Dabar į tą mokyklą eina į kelias dešimtis mokytinių ruskių, liuteriečių ir nemažas skaitlius tamsiųjų katalikų ūkininkų ir tarnaujančių prie geležies kelio. Tiems nieko nemačija kalbėjus, kad neleistų vaikų ten, kur katalikų kunigas nevaikščioja, kur katalikų vieros niekas nemoka, kur, priešingai, po kelis kartus ant nedėlios atsilanko popas ir visiems vaikams išguldinėja pravoslavijos mokslą, čia pat rodo panoramas, šventomis dienomis skaito knygas; žinoma, viskas taip parinkta esti, kad pravoslaviją išgirti, o kitas vieras, ypač katalikišką, pažeminti. Negut kas galvas apsuko mažeikiškiams, kad jie savo vaikus paveda auklėti vieros neprieteliams!“(Vaižgantas. Raštai. T. 6. Vilnius, 1995. P. 361-362).
Kreipėsi į ministrą
1905 m. spalio 20 d. 75 Mažeikių ir aplinkinių Voverių, Naikių, Urvikių, Reivyčių ir kt. kaimų gyventojai raštu kreipėsi į Liaudies švietimo ministrą, prašydami Mažeikiuose atidaryti pradinę dviklasę lietuvišką mokyklą ir patiems išsirinkti iš lietuvių mokytoją. Tuo metu Mažeikiuose, kurie buvo vadinami Muravjovu, veikė vienaklasė cerkvinė parapinė mokykla, joje buvo mokama rusiškai ir dėstoma pravoslavų tikyba.
Lietuvių katalikų tėvai savo vaikų į šią mokyklą nenorėjo leisti, nors joje mokslas buvo nemokamas. Jie aiškino, kad įstoję į šią mokyklą vaikai nežino nė vieno rusiško žodžio, nesupranta ir rusiškai kalbančio mokytojo, tik po 3–4 žiemų ima kai ką suprasti. Be to, jie jokių elementarių žinių neturi iš visuomeninių mokslų – istorijos, geografijos.
Tėvai reikalavo lietuvio mokytojo, kuris galėtų vaikus mokyti lietuviškai ir lietuviškai aiškinti katalikų tikybą. Taip pat prašė suteikti mokyklai dalį valdiško namo, kuriame tuo metu glaudėsi Muravjovo cerkvinė parapinė mokykla, kadangi pastatas erdvus ir užimtas mažiau nei pusė.
Tik 1908 m. buvo suteikta teisė vaikus mokyti lietuviškai už geležinkelio, Bažnyčios gatvėje atidarytoje „Saulės“ draugijos išlaikomoje pradžios mokykloje, kuri įsikūrė bažnyčios špitolėje. O cerkvinė mokykla stengėsi vilioti neturtingesnių katalikų šeimų vaikus. Buvo nemokamai dalijami vadovėliai. Beje, po 1905 m. ta mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, norinčius šiek tiek mokyta skaityti ir lietuviškai. 1908 metais vietinei cerkvinei mokyklai sušelpti Mažeikiuose surengtas rusiškas vaidinimas. Vaidino lenkų ir latvių tautybės asmenys.
Vyko mokyklų reforma
1913 m. vyko mokyklų pertvarka. Buvo parengtas Viekšnių valsčiaus mokyklų pertvarkymo tinklas. Mažeikiuose tuo metu gyveno 3750 gyventojų, iš jų 8–11 metų amžiaus vaikų buvo 375. Mieste veikė Muravjovo dviklasė geležinkelio mokykla, kurioje mokėsi 90 vaikų ir dirbo 4 mokytojai, o įvedus visuotinį mokymą – 120 mokinių ir 4 mokytojai, Mažeikių liaudies mokykloje – 86 mokiniai ir 1 mokytojas, po reformos – 100 mokinių ir 2 mokytojai. Muravjovo cerkvinėje mokykloje mokėsi 110 vaikų, dirbo 2 mokytojai, po reformos – 100 mokinių ir 2 mokytojai.
Cerkvinė mokykla (kairėje) ir cerkvė (dešinėje). Nuotrauka iš muziejaus archyvo
Įvedus mokymą, buvo projektuojamos naujos mokyklos: Muravjovo 1-oji liaudies mokykla su 90 mokinių ir 2 mokytojais ir Muravjovo 2-oji liaudies mokykla su 96 mokiniais ir dviem mokytojais. Tais pačiais metais cerkvinei mokyklai išlaikyti iš valstybės iždo paskirta apie 750 rub. metams. Didesnę dalį lėšų skyrė mokytojų algoms bei stačiatikių šventikui ir katalikų kunigui išlaikyti. Mažeikių cerkvinėje mokykloje yra dirbę šie mokytojai: Konstantinas Nor, Andrejus Kardašas, A. Mažuchina, Ana Blažis, Jekaterina Batalina, stačiatikių šventikai F. Šipica, Aleksandras Batalinas.
Cerkvinės mokyklos nebeliko
1917-11-12 Lietuvos stačiatikių mokyklų taryba Liaudies švietimo ministerijai perdavė Kauno gubernijos pradines cerkvines mokyklas. Mažeikių cerkvinės mokyklos mokytojai Vladimiras Poble, Nadežda Blyško ir Aleksandras Batalinas pasitraukė į Rusiją. Nuo 1918 m. gegužės 31 d. mokykla uždaryta.
Per I pasaulinį karą joje įsikūrė vokiečių kariuomenė, čia buvo ligoninė, po to komendantūra, kelis kambarius užėmė Mažeikių pradžios mokykla. Nuo 1924 m. mokyklos pastatas atiteko Mažeikių progimnazijai, o cerkvė buvo perdaryta į gimnazijos mokinių Šv. Aloyzo bažnytėlę. Šiandien cerkvinės mokyklos vietoje yra gimnazijos sporto salė, o pačios cerkvės vietoje stūkso Tūkstantmečio akmuo bei prie sporto salės sienos pastatytas stogastulpis, kuriame išskaptuotas tekstas: „Čia 1894–1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927–1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčiai“.
