Prieš mėnesį visuomenei susipažinti pateikta Plinkšių dvaro sodybos apsaugos specialiojo plano koncepcija. Nors projektą rengiantys UAB „Lietuvos paminklai“ skelbiasi laukią iš gyventojų pasiūlymų, su jais susitikti dar neketina – per anksti. Vietos gyventojai baiminasi, kad jų žodžio taip niekas ir neklausys.
GAUBIA NEŽINOMYBĖ
Plinkšių kaimo gyventojai pastaruoju metu išgyvena nežinią. Prieš daugiau kaip trejetą metų grafų Pliaterių dvarą įsigijusi šiauliškė bendrovė „Linos namai“ sukėlė nepasitenkinimo bangą: plinkšiškiai baiminasi netekti paplūdimio. Iki šiol dėl jo ir dėl stovėjimo aikštelės bei tualeto, ginant viešąjį interesą, vyksta teismų procesas.
Šiuo metu vietiniai gyventojai apgaubti dar didesnės nežinios. Rengėjams paviešinus Plinkšių dvaro sodybos apsaugos specialiojo plano koncepciją, jie jau nebežino, ar galės gyventi taip, kaip iki šiolei – niekas jiems nepaaiškino, ką reiškia numatytos apaugos zonos ir kas jose bus keičiama.
„Nieko mes nežinome. Niekas nesupažindino. Ar tu, žmogus, kaimietis paprastas, suprasi? Pas mane ateina į namus žmonės ir klausia, ką darome, – sunerimusi pasakojo Plinkšių bendruomenės pirmininkė Vanda Bertašienė. – Aš bijau, kad paskui bus per vėlu. Kaip mes galime teikti pasiūlymus, jei nesuprantame, kas ten išdėstyta.“
Į ŽEMĘ – BE TECHNIKOS?
Plinkšiškio Vytauto Stočkaus žemė ribojasi su aplink grafo Pliaterio dvarą apsodintomis eglėmis. Pensininkas čia kasmet pasisėja daržovių, keletą ežių bulvių. Sužinojęs apie naują koncepciją, vyriškis bandė išsiaiškinti ir dėl savosios nuosavybės – ar begalės savo žemėje auginti bulves?
„Kas ten per žemės darbai reglamentuojami? Kreipiausi į Telšius (Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento Telšių padalinį – K. V.), jie pareiškė, kad arti žemę galėsiu tik po archeologinių tyrimų. Bet ką jie ketina ten rasti? Juk jau šimtus kartų arta… – tokiu apribojimu stebėjosi plinkšiškis. Jis bijo, kad pasitvirtins kalbos, jog į prieš penkerius metus nupirktą žemės ūkio paskirties žemę nebebus galima įvažiuoti su technika: – Mus gąsdina, kad teks žolę pjauti rankomis…“
TURĖTŲ AIŠKINTIS PATYS
Pagal pateiktą koncepciją, kone pusė Plinkšių kaimo patenka į vizualinės apsaugos zoną. Žmonės vienas per kitą kelia abejones – ką bus galima daryti? Jei norės sodinti vaismedžius, tai su kuo derinti? Jei remontuoti namą, pas ką eiti prašyti leidimo?
Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas galėjo tik prisidėti prie Plinkšių bendruomenės nuogąstavimų ir nežinios.
„Mes bandysime patys juos (rengėjus – K. V.) pasikviesti į susitikimą,“ – replikavo seniūnas ir prisipažino, kad jo bandymas išanalizuoti pateiktą koncepciją nepasisekė.
Tuo tarpu Savivaldybės vyriausioji paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė nusišypso – viskas čia aišku ir nėra dėl ko nerimauti.
„Žmonės turi laiko, jie gali vartyti, žiūrėti, turėti. Nėra jiems ko bijoti,“ – aiškino specialistė.
Valstybės tarnautoja patikino žinanti, kad tikrai būsiąs susitikimas su gyventojais, bet iš karto ir nuvylė. Esą toks susitikimas tik formalumas, kai bus atsakoma į gyventojų klausimus, bet faktiškai nelabai ką būsią galima pakeisti.
SUSITIKS PO KONKREČIŲ
SPRENDIMŲ
Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento Telšių padalinio vedėjas Antanas Eičas „Santarvei“ sakė, jog vietiniai gyventojai per daug panikuoja ir iš musės daro dramblį: „Aš nežinau, kas ten gali susirūpinti. Ši koncepcija jų gyvenimo neblogina.
Vienas pasako ką nors, kitas sugalvoja dar ką kita, taip ir gimsta legendos. Kol kas vietiniams tai yra baubas, o paskui kai pamatys, kad viskas paprasta, kad galės gyventi taip, kaip iki šiol, sakys – kaip viskas gražu“.
A. Eičas patikino, jog susitikimo su gyventojais greitai nebus. Kultūros paveldo departamento specialistai ir taip padarę gerą darbą – su dvaro specialiuoju planu gyventojus supažindina koncepcijos lygmeniu. Paprastai aplinkui gyvenantiems žmonėms planas pristatomas, kai jau yra konkretūs sprendimai.
Kai tokie sprendimai bus ir dėl Plinkšių dvaro, tada telšiškiai ketina atvažiuoti į Plinkšes. Kada tai galėtų būti, padalinio vedėjas nebandė spėti.
TVARKO,
KAI PAGRASINAMA
BAUDOMIS?
Paveldo objektus prižiūrintys specialista
i apgailestauja, kad dabartinė Plinkšių dvaro šeimininkė bendrovė „Linos namai“ netvarko ir nerestauruoja pastatų ir parko.
„Jie turėtų tai daryti, per ilgas jau laiko tempimas. Nuo įsigijimo jau turėtų būti palaikoma tvarka, restauruojama, kad nesugriūtų,“ – apie prieš trejus metus dvarą įsigijusių šiauliškių neveiklumą teigė vyr. paminklotvarkos specialistė E. Kupliauskienė.
Specialistė prisiminė, kad panašiu metu buvo įsigytas ir Dautarų dvaras, tik čia savininkai, priešingai, – daug dirba ir yra suinteresuoti dvarą kuo greičiau atgaivinti.
Kad Plinkšių dvaru šeimininkai nesirūpina, patvirtina ir Paveldo departamento atstovas A. Eičas. Grafų Pliaterių dvaras dažniausiai šiek tiek patvarkomas tik po grasinimų baudomis.
„Neseniai dvarą tvarkė didžiulė brigada, mūsų reikalavimus jie įvykdė. Buvo įlūžęs stogas, reikėjo jį sutvarkyti, bėgo vanduo, lietvamzdžiai netvarkingi,“ – pagrindinius paveldo prižiūrėtojų reikalavimus „Santarvei“ vardijo A. Eičas. Jei nebūtų sureaguota į reikalavimus – sutvarkyti bent tai, kas pradėjo nykti „Linos namų“ šeimininkavimo laikotarpiu, bendrovei būtų skirta tūkstantinė bauda.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka: Plinkšiškiai sunerimę: ar paskelbtoji dvaro koncepcija neapribos jų gyvenimo.
