Rinkimuose dalyvavę mažeikiškiai kandidatai apskundė rinkimų rezultatus.
Vakar Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo rinkimuose į rajono savivaldą kandidatavusių Daivos Šideikienės ir Sauliaus Ranco skundus.
Mažeikiškiai prašo panaikinti rinkimų rezultatus į rajono Tarybą ir partijų laimėtas vietas paskirstyti nepartiniams.
IŠRINKTI TARYBOS NARIAI
Į rajono savivaldybės Tarybą buvo išrinkti 27 žmonės. Rinkėjų valia net dvidešimt mandatų gaus partiniai kandidatai ir septyni savarankiškai save išsikėlę mažeikiškiai.
Daugiausiai mandatų – net aštuonis – gavo socialdemokratai. Jiems Taryboje atstovaus daugiausiai rinkėjų balsų surinkę Darius Jarmantavičius, Jonas Jurkus, Bronius Kryžius, Irena Macijauskienė, Vytautas Mažeikis, Laima Nagienė, Gintautas Šmaižys, Antanas Tenys.
Valstiečiams liaudininkams atiteko keturi mandatai, į kuriuos pagal rinkėjų balsus pretenduoja Rimantas Gramas, Leonas Mitkus, Antanas Naujokas, Jonas Siminkevičius.
Partija Tvarka ir teisingumas savivaldoje gavo keturias vietas, kurios atiteks Kęstučiui Bartkevičiui, Sigutei Bernotienei, Sauliui Šiuriui, Jonui Žičkui.
Darbo partijai atstovaus Laimutė Kačerauskienė ir Romas Venclovas, konservatoriams – Sigitas Kaktys ir Aldona Štilinienė.
Pirmą kartą savivaldoje dirbs ir savarankiškai save išsikėlę mažeikiškiai. Nuo koalicijos „Kitaip“ rinkėjai į Tarybą delegavo Rosvaldą Gorbačiovą, Darių Seilių ir Deivydą Vyniautą, Vilhelmo Džiugelio koalicijai, be jo paties, atstovaus Paulius Auryla ir Rimantas Norkus.
Kaip savarankiška narė, nepriklausanti jokioms koalicijoms, į Tarybą pateko Daiva Šideikienė.
PAGEIDAVO BALSUS PERSKAIČIUOTI
Paskelbus rinkimų rezultatus kai kuriems politikams kilo įtarimų dėl Mažeikiuose užfiksuoto didelio negaliojančių biuletenių skaičiaus.
Mažeikiuose rinkimus pralaimėjusi „Veiklių mažeikiečių koalicija“ įtarė, kad kai kurie biuleteniai, kuriuos pildę rinkėjai pasirinko jos kandidatus, galėjo būti specialiai sugadinti.
Nė vieno mandato Taryboje negavusi nepartinių kandidatų koalicija rajono rinkimų komisijos prašė perskaičiuoti penkiolikos rinkimų apylinkių sugadintus biuletenius.
Nesėkmingi rinkimai buvo ir Socialdemokratų sąjungai – ji liko už borto. Ši sąjunga taip pat kreipėsi į rajono rinkimų komisiją dėl negaliojančių biuletenių perskaičiavimo, tačiau jau – visose apylinkėse. Nurodomas argumentas, kad gali būti sumaišyti Socialdemokratų partijos ir Socialdemokratų sąjungos biuleteniai.
Rinkimų komisija nutarė balsų neperskaičiuoti, nes tam, anot komisijos pirmininkės Alvydos Purauskytės, nebuvo pagrindo.
APSKUNDĖ VYRIAUSIĄJĄ RINKIMŲ KOMISIJĄ
Vyriausioji rinkimų komisija kovo 4 dieną patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinius rezultatus. Tačiau jau po kelių dienų S. Rancas ir D. Šideikienė Vyriausiajam administraciniam teismui apskundė komisijos sprendimą.
S. Rancas prašo panaikinti rinkimų rezultatus į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą, D. Šideikienė – tik tą teismo sprendimo priedo dalį, kuri susijusi su į Tarybą išrinktais kandidatais iš partijų sąrašų. Be to, mažeikiškiai teismo prašo į Tarybą laimėtas vietas paskirstyti tarp kandidatų, kurie registruoti kaip išsikėlę patys save.
„Manau, kad sprendimas patvirtinti galutinius rezultatus pripažįstant politinių partijų iškeltus kandidatus išrinktais rajono savivaldybės tarybos nariais yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisiniam aktui, t. y. pažeidžia Konstitucijos garantuotą vietos gyventojų bendruomenės savivaldą ir rinkimų proporcinę sistemą bei save išsikėlusių kandidatų teises į lygiateisiškumą“, – apibendrino savo skundo motyvus D. Šideikienė.
Beje, kandidatė į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl, anot jos, neteisėto politinių partijų kandidatų registravimo kreipėsi vasario 24 d. Tačiau sulaukė atsakymo, kad dėl skundų gausos komisija neturi galimybių jo išnagrinėti.
KANDIDATAMS – NEVIENODOS SĄLYGOS
Būsima Tarybos narė prasitarė, kad jai atstovauja žinomas teisininkas Liudvikas Ragauskis.
Konstitucinių teisių gynimo agentūros direktorius žinomas kaip inicijavęs Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl savivaldybių rinkimų tvarkos. Jo dėka šiuose savivaldos rinkimuose jau galėjo dalyvauti ir savarankiški kandidatai.
„Aš ir mano atstovas dar prieš rinkimus kalbėjome apie tai, kad politinių partijų kandidatams ir savarankiškiems kandidatams sudarytos nevienodos sąlygos dalyvauti rinkimuose. Todėl ir nusprendėme kreiptis į atitinkamas institucijas“, – „Santarvei“ paaiškino politikė.
Net ir tiems politikams, kurie palaiko tokį mažeikiškių žingsnį, kyla klausimų, ar jis nėra pavėluotas.
„Eiliniai žmonės į administracinį teismą negali bet kada ir bet ko kreiptis. O dabar buvo konkretūs pažeidimai“, – „Santarvei“ paaiškino mažeikiškiams padedantis teisininkas.
L. Ragauskis mano, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja šalies Konstitucijai, turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jis spėjo, kad administracinis teismas negalės savarankiškai išspręsti mažeikiškių pateiktų kai kurių reikalavimų.
KANDIDATAMS – NELYGIOS SĄLYGOS
L. Ragauskis įžvelgė, kad dabartinė rinkimų sistema pažeidžia save išsikėlusių kandidatų teises, partinių kandidatų atžvilgiu – jie diskriminuojami.
Anot teisininko, politinė partija yra viešas juridinis asmuo. Pagal Civilinį kodeksą tokie asmenys gali įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tuo tarpu rajono savivaldos rinkimuose dalyvavusios bei vietų gavusios partijos, kaip teigė pašnekovas, įstatuose nėra numačiusios kelti kandidatus į savivaldos rinkimus.
L. Ragauskis informavo, kad per abu skundus nurodyti septyni rinkimų įstatymo prieštaravimai Konstitucijai, dėl kurių atsiranda nelygiateisiškumas tarp save išsikėlusių ir partinių kandidatų.
„Įstatymas sako, kad visų kandidatų sąlygos ir teisės lygios, o iš tikrųjų nepartiniams taikomos kitokios normos“, – replikavo pašnekovas.
Konstitucija laiduoja teisę lygiomis sąlygomis pretenduoti į savivaldybės tarybos narius, kai tuo tarpu politinių partijų keliami kandidatai neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių vietos gyventojų parašų, vienas žmogus – partijos pirmininkas – gali iškelti partinius kandidatus. Be to, partijoms ir savarankiškai save išsikėlusiems kandidatams nustatytas skirtingas rinkėjų balsų barjeras.
Pavyzdžiui, į koaliciją susijungusiems nepartiniams kandidatams reikia įveikti 6 proc. rinkėjų balsų barjerą, tuo tarpu partiniams užtenka 4 proc. Iškreipta proporcinė rinkimų esmė, kai „kandidatuoja pavardė ir sąrašas“.
L. Ragauskis pastebėjo, kad jeigu dėl mažeikiškių iškeltų problemų ir būtų nuspręsta kreiptis pagalbos į Konstitucinį Teismą, atsakymą sužinotume negreit. Metus ar pusantrų gali tekti laukti, kol prašymas būtų įrašytas į eilę.
TURĖTŲ SPRĘSTI KONSTITUCINIS TEISMAS
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ prisipažino iš dalies sutinkąs su mažeikiškių skundu.
„Netobuli įstatymai. Yra akivaizdi partinių kandidatų ir save išsikėlusiųjų diskriminacija. Įstatymų leidėjai turėtų pasirūpinti, kad visų teisės būtų lygios. Tačiau mano principas toks: nerašiau ir nerašysiu skundų. Išskyrus tą atvejį, kai į teismą kreipiausi dėl mero institucijos įžeidimo“, – teigė politikas.
Nors konservatorius Sigitas Kaktys į Tarybą išrinktas kaip partijos kandidatas, tačiau, jo nuomone, pilietinėms iniciatyvoms, nevyriausybiniam sektoriui turi būti suteikta ne tik teisė dalyvauti komunaliniuose rinkimuose, bet ir tolygios galimybės konkuruoti su kitais rinkimų kampanijos dalyviais. Anot jo, tokias teises jau seniai turi dauguma Vokietijos Bavarijos žemės komunų.
„Rinkėjai puikiai atsirenka demagogiją, pinigais remiamą ėjimą į valdžią ir aktyvių piliečių iniciatyvines grupes, galinčias vykdyti sąžiningą vietos politiką. Teisinių ginčų pasitaiko retai“, – teigė politikas, kuriam yra tekę stebėti, vertinti rinkimus Bavarijoje, Čekijoje.
Nepartinių kandidatų koalicijos „Kitaip“ lyderis Rosvaldas Gorbačiovas, pirmą kartą dalyvavęs rinkimuose, teigė, kad dirbtiniai barjerai nepartiniams kandidatams gali atbaidyti žmones savarankiškai kandidatuoti į savivaldą.
„Aš nežinau, kokie tikrieji tikslai (skundų autorių – B. R.), reikėtų jų paklausti. Tačiau tai gražus žingsnis, galbūt daugiau į ateitį. Kad būtų ištaisyta klaida ir kad kituose rinkimuose nebūtų diskriminuojami nepartiniai kandidatai. Galbūt šioje istorijoje bus padėtas taškas“, – svarstė pašnekovas.
PAKEITIMAI – PER KITUS RINKIMUS
Daugiausia mandatų laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis, pretendentas į merus Antanas Tenys sutiko, kad ateityje įstatymu reikėtų numatyti vienodas sąlygas visiems kandidatams.
Tačiau jis įsitikinęs, kad šių rinkimų rezultatai nebus pakeisti, nes tada juos reikėtų anuliuoti visoje Lietuvoje.
„Rancas prieš rinkimus puikiai buvo susipažinęs su rinkimų eiga, žinojo, kur eina, kokios buvo žaidimo taisyklės, ir jis dalyvavo bėgimo maratone. Įvyko taip, kaip įvyko, jis nelaimėjo nieko, o dabar ieško kažkokių atpirkimo ožių“, – replikavo partijos Tvarka ir teisingumas Mažeikių skyriaus pirmininkas Saulius Šiurys.
Politikas sakė, kad jų partija nesikiša į šį procesą, išsiaiškinti turėtų aukštesnės instancijos.
Vyriausiasis administracinis teismas sprendimą dėl mažeikiškių skundo paskelbs kitą savaitę. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ne kartą yra akcentavęs, kad komisija vadovaujasi galiojančiu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kurio negali sustabdyti ar atšaukti administraciniai teismai. Jeigu byla dėl mažeikiškių skundų pasiektų Konstitucinį Teismą, šis išvadas paskelbtų tik po gana ilgo laiko.
Komisijos vadovo nuomone, tikėtina, kad jos būtų taikomos tik 2015 metais įvyksiančiuose naujos kadencijos savivaldos rinkimuose.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: S. Ranco skaičiavimu, jeigu koalicijoms būtų reikėję įveikti tokį pat rinkėjų balsų barjerą kaip ir partijoms, „Veiklių mažeikiečių koalicija“ būtų laimėjusi du mandatus.
