Po susitikimo su kaimynų šunimi mergaitei prireikė medikų pagalbos

Policijos pareigūnų teigimu, dažniausiai žmonės nukenčia nuo netvarkingai laikomų keturkojų. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 120 rajono gyventojų. Daugumai jų prireikė ambulatorinio gydymo, nukentėjusiųjų skiepijimui nuo pasiutligės išleista 13 tūkstančių litų valstybės pinigų, tuo tarpu iš netvarkingų šunų augintojų surinkta tik apie pusketvirto tūkstančio litų baudų. NEATSIGAUNA NUO PATIRTO IŠGĄSČIO
Kaimynų šuns užpultos ir apkandžiotos penkiolikmetės židikiškės Gintarės mama penktadienį „Santarvei“ sakė, kad jos duktė niekaip negali atsigauti nuo patirto šoko, nors po nelaimės buvo praėjusi beveik savaitė.
„Ji net krūpteli nuo staigesnių mūsų trijų mėnesių šuniuko judesių“, – pridūrė Elena Lengvenienė.
Gintarė dabar bijanti eiti viena į mokyklą. Rytą ją į mokyklą nuveža į darbą Mažeikiuose vykstantis tėtis. Po pamokų į namus mergaitė grįžta aplinkkeliu.
E. Lengvenienė stebėjosi, kad šuns savininkai Želviai per visą savaitę nerado laiko ateiti pasiteirauti, kaip jaučiasi mergaitė, neklausė, ar nereikia kokios pagalbos. Moteris pati jiems užsiminusi apie išlaidas vaistams, kelionei pas gydytojus, tačiau kol kas neišgirdusi nė žodžio apie žalos atlyginimą.
E. Lengvenienei su dukra teks ne kartą vykti į Mažeikius, nes jai paskirtas ambulatorinis gydymas ir skiepai nuo pasiutligės.
Nenorėdami pyktis su kaimynais, pareiškimo policijai nerašė. Viliasi, kad Želviai kompensuos patirtą materialinę ir moralinę žalą.

NUOSTOLIUS
ŽADĖJO ATLYGINTI

Kai „Santarvė“ lankėsi pas Želvius, visi keturi jų šunys buvo pririšti.
„Žinau, kad negalima laikyti palaidų. Tačiau ir pririštas šuo gali nusitraukti“, – teisinosi Elena Želvienė.
Moteris nesigynė, kad jų šuo užpuolė Gintarę. Ji stebėjosi, kodėl taip nutikę. Šuo nusitraukiąs ne pirmą kartą, tačiau niekada praeivių nepuldavęs.
„Lengveniai Židikuose gyvena neseniai. Galbūt Gintarę užpuolė, nes ji naujokė“, – samprotavo pašnekovė.
E. Želvienė bandė įtikinti, kad atsiprašiusi nuo šuns nukentėjusios mergaitės ir jos mamos. Esą dėl to jie pareiškimo policijai nerašė. „Santarvei“ moteris teigė, kad kaimynams atsilygins.

SENIŪNĖ BUVO ĮSPĖJUSI
Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Janina Limantienė pasidžiaugė, kad Židikų seniūnė nėra abejinga šunų problemai. Mokykla ne kartą jai yra pranešusi apie netvarkingai laikomus šunis ir visada sulaukia teigiamų permainų.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė sakė, kad visada reaguojanti į žmonių pranešimus. Pati vykstanti pas palaidus šunis laikančius žmones arba iškviečianti „Kometą“, užsiimančią beglobių gyvūnų priežiūra.
S. Valatkevičienės akiratin dėl gyventojų skundų buvo pakliuvę ir Želviai. Seniūnei apsilankius, jie pažadėjo pririšti savo šunis.
„Gerai, kad rašote apie netvarkingai laikomus šunis, galbūt viešumas padės spręsti problemą. Ne su visais keturkojų augintojais pavyksta susitarti“, – teigė seniūnė.

DARBŲ NEMAŽĖJA
„Kometos“ vadovas Antanas Sadauskas nesistebėjo sužinojęs apie nelaimę Židikuose. Jis teigė ne kartą dėl palaidų šunų lankęsis pas Želvius, tačiau jie nesileidę į kalbas.
Praėjusiais metais beglobių gyvūnų priežiūros tarnyba užmigdė per 700 valkataujančių šunų, apie 400 kačių. Anot pašnekovo, valkataujančių gyvūnų kasmet mažėja. Nepaisant to, tarnybai darbo pakanka.
Pastaruoju metu ypač padaugėjo iškvietimų į kaimus. Tamsiu paros metu eidami į mokyklą labiausiai nuo palaidų šunų kenčia moksleiviai.
Netvarkingi šunų augintojai išaiškinami ir organizuojant bendrus reidus su policijos pareigūnais.

GYDYMAS BRANGUS
Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus vedėjos Albinos Kiudulienės duomenimis, pernai į skyrių dėl šunų sukandžiojimo kreipėsi 106 gyventojai, iš jų 45 vaikai.
Traumatologijos skyriaus vedėjo Vladimiro Magrino teigimu, daugeliu atvejų užtenka ambulatorinio gydymo, tačiau kasmet po keletą žmonių dėl šunų sukandžiojimo paguldoma ir į ligoninę.
„Šunų padarytų žaizdų gydymas yra brangus, skausmingas, ligonius kamuojantis. Žaizdos ilgai gyja, lieka randai. Be to, tokius ligonius būtina vakcinuoti“, – teigė skyriaus vedėjas.
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė informavo, kad pernai apkandžiotų žmonių skiepijimui nuo pasiutligės buvo išleista 13 tūkstančių litų. Visas kursas vienam žmogui, kai skiriamos 5 vakcinos injekcijos, kainuoja apie 130 litų. Jei įkando skiepytas gyvūnas, užtenka trijų injekcijų.
„Jeigu žmonės tvarkingai laikytų savo šunis, vakcinai išleistus pinigus būtų galima panaudoti kitiems poreikiams“, – teigė pašnekovė.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais rajone iš viso buvo apkandžioti 154 žmonės, tarp jų 120 – apkandžiojo šunys, 11 katės. Kai kurie gyventojai nukentėjo nuo galvijų, lapių, mangutų ar net jūros kiaulyčių, žiurkėnų.

APSIRIBOJAMA NEDIDELĖMIS BAUDOMIS
Mažeikių policijos komisariatas už nepriežiūrą pernai baudė 50 šunų augintojų. Iš viso skirta 3430 litų baudų.
„Jei dėl šuns įkandimo patiriamas nežymus sveikatos sutrikdymas, baudžiama administracine tvarka. Kad galėtume pradėti ikiteisminį tyrimą, turime gauti nukentėjusiojo skundą“, – paaiškino Viešosios policijos prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas.
Anot pareigūno, jei nukentėjusysis pretenzijų neturi, sudėtinga tirti bylą, nes jis nenorės duoti parodymų ir panašiai. Be to, norint iškelti bylą, turi būti tiesioginis ryšys tarp įvykio ir priežasties, t.y. turi būti nustatyta, kad nelaimė įvyko dėl grubaus gyvūno laikymo taisyklių pažeidimo.
T. Ostrauskas paaiškino, kad net šuns išgąsdintas žmogus galėtų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau tokių atvejų pasitaiko labai retai.
Pareigūnas prisiminė Mažeikiuose nuskambėjusį įvykį, kai moterį apkandžiojo kovinis šuo. Teismas iš šuns šeimininko priteisė 2 ar 3 tūkstančius litų žalos atlyginimo.
Vienas pasiturintis mažeikiškis, dar neprasidėjus teismo procesui, nuo jo šuns nukentėjusiam žmogui už materialinę ir moralinę žalą sumokėjo 7 tūkstančius litų.

BŪTINA LAIKYTIS TAISYKLIŲ
Mažeikių gyvūnų auginimo ir laikymo komisijos pirmininkė Irena Eičinienė paaiškino, kad Savivaldybės taryba yra priėmusi Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles. Jos numato, kad gyvūnai turi būti laikomi taip, kad netrikdytų kitų žmonių ramybės, nekeltų grėsmės jų sveikatai ir gyvybei.
Neteisinga manyti, kad savo kieme galima elgtis, kaip norime. Atvirose valdose šunys turi būti laikomi pririšti arba voljeruose, o agresyvūs turi būti pririšti ir uždaryti ne žemesne kaip 2 metrų aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
Uždarose valdose, kurių tvoros garantuoja saugumą aplinkiniams (agresyviems šunims tvora turi būti ne žemesnė kaip 2 metrų), gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjimo ženklas ir užrašas, kad kieme yra nepririštas šuo. Ženklas turi būti matomas visą parą, naktį jis turi būti apšviestas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Po savaitės šuns sukandžiota mergaitės koja dar nebuvo užgijusi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto