Po vaikystės Mažeikiuose – įvairių studijų ir mokslų aukštumos

Vytautas Černius – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Nuotr. iš VDU archyvo

Psichologas, edukologas, filosofijos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius, Lietuvių išeivijos JAV mokslininkas – tokios žinios, gebėjimai ir pareigos įvardijamos prieš 95 metus mūsų mieste gimusio Vytauto Černiaus biografijoje.

Siekė mokslų

Mūsų mieste būsimasis mokslininkas praleido tik vaikystę ir paauglystę – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai V. Černiui buvo penkiolika metų, jo šeima pasitraukė į Vokietiją.
1946 metais Vytautas ten baigė pabėgėlių stovyklos gimnaziją. Jaunas vaikinas siekė įvairiapusio išsilavinimo. Jis studijavo gamtos mokslus Pinneberg ir Munster universitetuose Vokietijoje, o emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, V. Černius tęsė studijas Bostono universitete. 1966 metais Čikagos universitete jis įgijo filosofijos daktaro laipsnį, specializavosi mokyklinėje psichologijoje.
Įvairiose JAV mokyklose ir universitetuose V. Černius dirbo tris dešimtmečius, jis specializavosi psichologijos, edukacijos ir tarptautinio švietimo srityse.

Atsidėjo ne vien pedagogikai

Tik pedagoginiu darbu V. Černius neapsiribojo – jis parašė daugiau nei pusšimtį publikacijų anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis – mokomųjų leidinių ir straipsnių.
Mūsų mieste gimęs psichologas yra trijų knygų lietuvių kalba autorius: 1992 metais buvo išleista jo knyga „Mokytojo pagalbininkas“, kurios anonse autorius teigė, kad čia „sutrumpintai pateikia daugiausia amerikiečių pedagogų ir psichologų pažiūras. O vienas iš svarbiausių mokytojavimo patirties dalykų yra įsijausti į mokinio padėtį, jo galvoseną, padėti jam vystytis taip, kad jis pajėgtų dirbti, mylėti, ugdyti save ir spręsti savo problemas.“
Po penkerių metų buvo išleista knyga „Tėvų ir mokytojų pagalbininkas“, kurioje tėvai ir vaikai supažindinami su vaikų vystymosi nuo ikimokyklinių metų iki paauglystės ypatumais, padedančiais numatyti, koks bus jauno žmogaus kelias, taip pat pateikiama suaugusiųjų gyvenimo raida.

Padovanojo bibliotekai

2006 m. Lietuvoje pasirodė V. Černiaus „Žmogaus vystymosi kelias: nuo vaikystės iki brandos“. Kaip rašoma krikščioniškos krypties pasaulio lietuvių laikraštyje „Draugas“, pristatydamas šią knygą, autorius pažymėjo: pradėjus dirbti su mokytojais Lietuvoje, jam kilo noras pasidalyti savo, kaip mokinio, mokyklos psichologo, su suaugusiaisiais dirbančio žmogaus, žiniomis, praktika ir išgyvenimais. Jam rūpėjo perduoti žmogaus, einančio per gyvenimą, patirtį. Tai jis galėjęs padaryti ankstesnėse dviejose knygose, o šioje knygoje siekė atsekti žmogaus vystymosi kelią nuo vaikystės iki brandos ir išnykimo.

Profesorius savo pedagogikos ir psichologijos žiniomis dalijosi savo knygose.

Prieš trejus metus Mažeikių viešoji biblioteka gavo dovanų Broniaus Makausko ir V. Černiaus knygą „Lietuvos istorija“ anglų kalba, kuri pasirodė jau po profesoriaus mirties. Ši knyga buvo išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose už ten gyvenančių lietuvių paaukotus pinigus. Kraštiečio žmona Marija Černienė panoro, kad knyga būtų padovanota Mažeikių viešajai bibliotekai, galvodama, kad jos vyras, prisimindamas savo gimtąjį miestą, būtų tai neabejotinai padaręs.

Žmonių Žmogus

V. Černius, iš Lietuvos išvykęs būdamas jauno amžiaus, gimtinės neužmiršo – jis sugrįžo, prasidėjus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimui, buvo pirmojo VDU Senato dalyvis, o 1991 m. kartu su profesore Margarita Teresevičiene inicijavo Pedagogikos centro įkūrimą.
V. Černius ilgą laiką buvo šio centro vedėjas, rūpinosi Lietuvos mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu ir edukologijos mokslo bei studijų plėtra universitete.
2011 m. profesoriui V. Černiui buvo paskirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui, pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.
V. Černių mirtis užklupo netikėtai – jis mirė Čikagoje 2014 m. balandžio 10 d.
Kauno Vytauto Didžiojo universitetas nekrologe, skirtame mūsų kraštiečiui, pažymėjo, kad širdyje V. Černius visada buvo Žmonių Žmogus, dirbo dėl Lietuvos žmonių, jos mokytojų, būdamas puikus psichologas, su visais rasdavo bendrą kalbą ir bendravimą visuomet vertino labiau nei teorijas. Viename savo straipsnių profesorius rašė: „Gyvenimas ir žmogaus elgesys yra daug turtingesni ir sudėtingesni, negu bet kuri konceptuali sistema pajėgi aprašyti. Teorija tėra netobulas tikrovės atspindys, ir tas, kuris naudojasi teorija, turi ją taikyti taip, kad ji tiktų gyvenimui, o ne bandyti įsprausti teoriją į gyvenimo rėmus.“
Ruošdamiesi V. Černiaus laidotuvėms jo artimieji prašė vietoje gėlių siųsti aukas organizacijoms „Vaiko vartai į mokslą“ arba „Saulutė“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto