Poeto Alfonso Bukonto gimimo dieną minėtos dvi sukaktys

Į minėjimą Dapšiuose, sodyboje, kurioje poetas gimė, susirinko moksleiviai bei jo kūrybos gerbėjai iš Dapšių, Ukrinų, Židikų.

Rugsėjo 11 dieną iš Dapšių kaimo kilusiam poetui, vertėjui Alfonsui Bukontui sukako 80 metų.
Ir nors Vilniuje gyvenantis jubiliatas į gimtinę atvykti negalėjo, Židikų, Ukrinų, Dapšių gyventojai šią sukaktį paminėjo dalyvaudami dviejuose bibliotekininkų inicijuotuose renginiuose.
O poetas, pacitavęs vienos savo dainos žodžius, kraštiečiams ir visiems žemaičiams palinkėjo nepražūti – gyvuoti šimtą metų.

Kūdikystės istorija skaudi

A. Bukontas gimė 1941 metų rugsėjo 11 dieną, siaučiant Antrajam pasauliniam karui. Tikrasis jo vardas ir pavardė – Mordechajus Michnickis. Berniukas gimė žydų – dantų gydytojos Nechamos Gurvičaitės-Michnickienės ir teisininko Jankelio Michnickio šeimoje.
A. Bukonto tėvą J. Michnickį 1942 metais nužudė Kauno 9-ajame forte, o jo mama 1944 metais išvežta į Štuthofą ir ten žuvo. Broliukas Azrielis su teta Ševa 1941 metais sušaudyti netoli Mažeikių ant Ventos kalno.
Mažeikių krašto valstiečiai Marija ir Jeronimas Bukontai savų vaikų neturėjo. Kai į juos kreipėsi Židikų kunigas Vaclovas Martinkus prašydamas priglausti kūdikį M. Michnickį, jie apsisprendė priimti kūdikį ir auginti kaip savo.

Poetas ir vertėjas

80 metų sulaukusio Alfonso Bukonto gyvenimo istorija skausminga,
bet ir viltinga – žydą berniuką išgelbėjo lietuvių šeima.
Rašytojo portretas iš knygos
„Dapšių kelio žaltvykslės“.

Apie savo skausmingą gyvenimo pradžią, holokaustą, patirtus išgyvenimus viešai A. Bukontas nekalba. Džiaugiasi tuo, kad jo gyvenimas susiklostė taip, kad buvo įsūnytas ir apdovanotas gerais giminėmis.
Nors apie savo kaip išgelbėto žydų vaiko istoriją A. Bukontas nekalba viešai, bet literatūrologai, tyrinėjantys jo kūrybą, tikina: joje, ypač ankstyvojoje, yra nemažai asmeninės patirties – holokausto, vaikystės kaime, žmogaus būties ir pasaulio prieštaringumo motyvų.
Užaugęs M. Michnickis-A. Bukontas baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščio „Literatūra ir menas“, žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijose. Poetas 1967 m. išleido eilėraščių rinkinį „Slenkančios kopos“, 1972 metais – rinkinį „Piešiniai ant vandens“, 1977 metais – „Mėnulio takas“, 1995 metais – „Penktas metų laikas“.
Prieš dešimt metų išleido eilėraščių rinkinį „Pirštų antspaudai: šimtas eilėraščių“, 2014 m. – „Dapšių kelio žaltvykslės: trieiliai ir penkiaeiliai“.
A. Bukontas išvertė senovės indų poemą „Bhagavad-Gita“, Levo Karsavino „Sonetų vainiką“, Johano Volfgango Gėtės, Aleksandro Puškino, Aleksandro Bloko, Tadeušo Roževičiaus, Konstanto Ildefonso Galčinskio poezijos kūrinius, Efraimo Baucho romaną „Savižudžių saulė“ ir kt.
Jo poezija išversta į anglų, gruzinų, hebrajų, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių kalbas.

Surengtas minėjimas Dapšiuose

A. Bukonto 80-ojo jubiliejaus proga Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų ir Židikų filialo bibliotekininkės Valda Muravjovienė ir Benita Vaizgėlienė organizavo minėjimus Dapšiuose ir Židikuose.
Poeto gimtadienio išvakarėse Židikų Marijos Pečkauskaitės bei Sedos Vytauto Mačernio gimnazistai, jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, poeto kūrybos gerbėjai rinkosi Dapšiuose, prie sodybos, kurioje A. Bukontas užaugo.

Prisiminimui – bendra minėjimo dalyvių nuotrauka.

Renginyje prisiminta rašytojo vaikystė, buvo skaitomos poeto eilės, skambėjo dainos jo žodžiais. Renginio dalyviai jubiliatui nusiuntė vaizdo sveikinimą.
Atsidėkodamas A. Bukontas telefonu perdavė linkėjimų kraštiečiams: „Esu parašęs šešias poezijos knygas. Tarp eilėraščių yra ir tokia daina, kurios priedainis skamba taip: Morta, Morta, dar po kvortą – už rugius ir už daržus. Šimts perkūnų, kas nebūna, bet žemaitis nepražus. To ir linkiu visiems žemaičiams, Židikų, Ukrinų gyventojams – nepražūti, gyvuoti šimtą metų.“

Židikuose paminėtos dvi sukaktys

Šeštadienį, tikrąją A. Bukonto gimimo dieną, Židikuose įvyko Holokausto pradžios Lietuvoje ir kraštiečio poeto Alfonso Bukonto 80-mečių paminėjimas.
Ta proga Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios – žmonės buvo kviečiami melstis už Pasaulio tautų teisuoliais pripažintus židikiškius.
Vėliau Židikų kultūros centre renginio dalyviai klausėsi paskaitos, kurioje buvo pristatytas žydų bendruomenės paveldas, jų gyvenimas ir veikla Židikuose, paroda „Holokausko istorijai atminti“. Prisiminimais su renginio dalyviais pasidalijo žydų gelbėtojų šeimos anūkai Rolandas Jankauskas ir Rima Budrikienė.
Renginį vedusi aktorė Virginija Kochanskytė kalbėjo apie A. Bukonto gyvenimą ir kūrybą, skaitė kūrinių ištraukas. Muzikinius kūrinius atliko projekto „Šalom, Akmene“ atstovai, Laimonas Vaišvilas bei Židikų kultūros centro muzikos grupė „Dublis“.
Loreta BUTKUTĖ
Rugilės STIRBAVIČIŪTĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*