o tai sukontroliuoti beveik neįmanoma. Nuotr. gettyimages.com
Tragedija Vilniuje, kai buvo nušautas advokatas ir sužeisti policijos pareigūnai, įplieskė diskusiją apie policininko profesiją ir apie ginklų kontrolės sugriežtinimą.
Tiek pareigūnai, tiek jų profesinės sąjungos teigia, kad reikia imtis spręsti profesijos patrauklumo, socialinių garantijų sugrąžinimo, deramo pareigūnų atlygio klausimus. Legaliai ginklus laikantys žmonės stebisi – kaip dar labiau būtų galima griežtinti ginklų kontrolę.
Klausimus spręsti būtina
62-ejų metų vyras, pareigūnams atvykus jį iškeldinti iš buto Vilniuje, nelegaliai laikomu pistoletu nušovė advokatą ir sužeidė du policininkus. Vyras buvo sulaikytas, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Šis įvykis mažeikiškiams priminė ir mūsų rajone įvykusią tragediją. 2020 m. gegužės 25 d. rytą pagal iškvietimą atvykęs į Viekšnių seniūnijos Birbiliškės kaimą mažeikiškis policininkas Saulius Žymantas buvo nušautas, jo kolegė sužeista. Tai padarė Stasys Brasas, panaudojęs nelegaliai laikomą ginklą. Įtariamasis vėliau nusižudė.
Policijos profesinės sąjungos pažymi: įvykiai Vilniuje dar kartą patvirtino, kad policininko profesija yra ypač pavojinga, šie žmonės kasdien rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe, tačiau jų darbo užmokestyje, socialinėse garantijose tai niekaip neatsispindi.
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Alfonsas Meškys akcentavo: „Aš jau ne kartą sa-
kiau – pareigūnų gaunamas atlyginimas nemotyvuoja, antras aspektas yra tas, kad policininkai jau bijo panaudoti ginklą, nes po to yra tampomi po teismus. Būtina spręsti ne tik atlyginimų, bet ir pareigūnų teisių klausimus.“
Tikra padėtis nežinoma
Sostinėje dirbantį policijos pareigūną nuo rimtesnių sužeidimų išgelbėjo tai, kad jis vilkėjo neperšaunamą liemenę.
Mažeikių rajono policijos komisariato vadovas paaiškino: pareigūnas, atėjęs į tarnybą, privalo jai tinkamai pasiruošti – parengti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, į kurias įeina ir neperšaunama liemenė. Visą šią tvarką prižiūri skyrių viršininkai, tinkamai nepasiruošusio pareigūno negalima išleisti į budėjimą.
Nors mūsų rajone šiais metais ir nėra buvę tokio atvejo, kad būtų paimtas legaliai laikomas ginklas, net kai pranešama apie smurtą artimoje aplinkoje, kol vyksta tyrimas, legaliai laikomas ginklas yra paimamas.
„O tikrosios padėties, kiek mūsų rajone žmonės turi nelegaliai laikomų ginklų, mes nežinome ir negalime nuspėti. Dažniausiai apie tai praneša patys gyventojai, tokį ginklą radę arba pamatę žmogų, neadekvačiai besielgiantį su ginklu“, – sakė A. Meškys.
Šiais metais Mažeikų rajone buvo užregistruotos 8 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis (pernai – dviem mažiau). Nusikalstamų veikų, susijusių su pasipriešinimu valstybės tarnautojui, neužregistruota.
Patikrinti galimybių yra
Po sostinėje įvykusios tragedijos Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas paragino kolegas nedelsiant grįžti prie ginklų kontrolės klausimų – norint gauti leidimą ginklui, tereikia būti ne jaunesniam nei 23 metų, turėti pažymą apie sveikatos būklę, pateikti prašymą policijai, nurodant priežastis, dėl kurių reikalingas ginklas, ir išklausyti ginklo laikymo bei nešiojimo kursus.
Pasak Seimo nario, Ginklų kontrolės įstatyme turi būti numatyti labai aiškūs ir griežti kriterijai, kad žmogus galėtų kreiptis dėl teisės laikyti ir nešioti ginklą, ne mažiau svarbu sugriežtinti ir sveikatos būklės įvertinimą bei kontrolę.
Pasigirdus kalbų apie dar griežtesnius pakeitimus, susijusius su Ginklų kontrolės įstatymu, A. Meškys sakė, kad jų tikrai nereikia.
„Ką ten dar galima sugriežtinti? Gal tik reikia numatyti situacijas, kai apeinami įstatymai dėl ginklo savininko sveikatos būklės patikrinimo. Labiau reikėtų atsižvelgti ir kontroliuoti psichinę ginklo turėtojo būseną“, – kalbėjo komisariato vadovas.
Jis pabrėžė, kad vykstantys pagal pranešimą pareigūnai turi galimybę įeiti į duomenų bazę ir patikrinti, ar įtariamas asmuo turi legaliai įsigytą ginklą. Tačiau yra žmogiškoji pusė – jeigu skubama, važiuojama į A lygio iškvietimą su signalais, neretai ne viską įmanoma itin greitai padaryti, nes pareigūnai gali pažeisti nustatytą reagavimo į įvykį laiką.
Nukenčia legalūs ginklų savininkai
Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Tadas Janušauskas „Santarvei“ išsakė savo poziciją: „Kalbos apie Ginklų kontrolės įstatymo griežtinimą visada pasigirsta po tragiškų įvykių, kai panaudojamas nelegalus ginklas. O kenčiame mes, paprasti medžiotojai arba legalių ginklų turėtojai.“
Norint gauti ginklą legaliai savigynai arba medžioklei, reikia baigti kursus, kur mokoma elgesio su ginklu ir įstatymų, prižiūrint policijai, laikomas egzaminas. Sveikatos pažyma turi būti atnaujinama kas 5 metus, savininkai turi ginklą laikyti namie specialiame seife. Ginklą gali įsigyti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei žmogus turi daug baudų už greičio viršijimą, chuliganišką elgesį, yra baustas už administracinės atsakomybės pažeidimą, policija gali atsisakyti išduoti leidimą.
„Didesnio sugriežtinimo tikrai neįsivaizduoju – ribojimų yra daug, esame tikrinami tiek psichologų, tiek psichiatrų, tiek policijos pareigūnų. O už nelegalių ginklų turėtojus mes juk neatsakome, patys kovojame su brakonieriais. Mums, medžiotojams, ginklas yra kaip padidintos rizikos daiktas, o ne kažkas išskirtinio“, – sakė draugijos vadovas T. Janušauskas.
Anot jo, ir lazda gali iššauti, tačiau kiekvienas legalaus ginklo savininkas yra įsisąmoninęs saugaus elgesio su ginklais taisykles, pagrindinė iš kurių – turėdamas ginklą, niekada negali atsipalaiduoti.
Apie tai prieš medžioklę visada yra primenama, medžioklės vadovas veda saugaus elgesio instruktažą.
Būtina atsižvelgti į šalies gynybą
Granatsvaidžius, granatas, automatus, didelio kalibro šautuvus ir kitus A kategorijos ginklus leidžiama įsigyti ir laikyti šauliams.
Seimo pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas savo pranešime pažymėjo, kad, nors šaliai ginti reikia tinkamų ginklų, vis dėlto laikomi gyventojų namuose jie tampa potencialiu pavojumi visuomenei. Parlamentaro teigimu, net ir geros psichinės sveikatos žmogus, turėdamas ginklą, elgiasi šiek tiek kitaip, o ką kalbėti apie emocines duobes, alkoholio poveikį ir kitas aplinkybes, kurios gali tapti ta žiežirba, kuri sukels sprogimą.
Su tokiu požiūriu nesutinka Žemaitijos šaulių rinktinės Generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 801-osios kuopos vadas Pranas Trakinis: „Pažiūrėkime statistiškai per visą Lietuvą, kas, turintis registruotą ginklą, yra įvykdęs nusikaltimą. Tai bus itin mažas skaičius. Turintis tokį leidimą ir ginklą žmogus žino apie skaudžias pasekmes. Galima sakyti, jis vengia ginklą panaudoti, o jeigu jau jį išsitraukia, tai tik itin išskirtiniais atvejais.“
Šaulių kuopos vadas neabejojo, kad nelegalių ginklų gyventojai tikrai turi.
„O kaip šį procesą sukontroliuosi, kaip žinosi, kas šauna tokio ginklo turėtojui į galvą? Dabar tenka nukentėti visiems tvarkingiems ginklų turėtojams ir tai yra nesąmonė. Manau, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra pakankamai griežta. Gal tik reikėtų ilgesnio, detalesnio pokalbio su psichiatru, tačiau ir tuo atveju medikas juk neįlis į žmogaus galvą“, – svarstė P. Trakinis.
Kalbėdamas apie ginklus šauliams, kuopos vadas pažymėjo, kad reikalavimai dar labiau sugriežtinti, ir replikavo: „Gal tada viską uždrauskime? O kai ateis laikas gintis nuo agresoriaus, ar nebus per vėlu dejuoti, kad norintys prie šalies gynybos prisidėti žmonės buvo suvaržyti įstatymų?“
Gresia griežtos bausmės
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 tūkst. legalių ginklų. Itin daug – net 10 tūkst. Lietuvos gyventojų – ginklą nusprendė įsigyti po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. „Santarvės“ duomenimis, Mažeikių rajone yra registruota per 3 tūkst. ginklų, kuriems būtinas leidimas.
Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gresia griežtos bausmės: vien už gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimą baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Jei visa tai daroma su daugiau kaip trijų šaunamųjų ginklų ar dideliu šaudmenų, sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų kiekiu, baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
