Kibernetiniai nusikaltimai seniai nebėra vien technologijų pasaulio problema – jie paliečia kiekvieną, turintį telefoną ar banko sąskaitą.
Kokį vaidmenį šioje kovoje atlieka policija, kur baigiasi vienų institucijų atsakomybė ir prasideda kitų? Ką turėtų žinoti kiekvienas gyventojas?
Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – LKPB).
Didžiausia grėsmė – ne įsilaužimas, o apgautas žmogus
Pasak LKPB atstovės, didžiausia šiandienos grėsmė paprastam gyventojui yra ne techniniai įsilaužimai, o socialinė inžinerija ir su ja susiję sukčiavimai. „Nusikalstamas veikas vykdantys asmenys dažniausia nebeieško būdų „nulaužti“ kompiuterį ar telefoną – jiems paprasčiau apgauti žmogų“, – teigė ji.
Socialinės inžinerijos esmė – manipuliacija emocijomis. Sukčiai stengiasi sukelti baimę, skubą, smalsumą ar pasitikėjimą: žmogus gauna žinutę apie tariamai užblokuotą banko sąskaitą, nesumokėtą siuntą, gresiančią baudą ar neįprastą prisijungimą prie paskyros. Kartais paskambina asmuo, prisistatantis banko, policijos ar kitos institucijos darbuotoju. Tikslas visada tas pats – priversti auką pačią atskleisti prisijungimo duomenis, patvirtinti mokėjimą arba pervesti ar atiduoti pinigus.
Auka gali tapti bet kas
Dažnai manoma, kad nukenčia tik vyresni žmonės, tačiau vieno aukos profilio nėra. „Praktika rodo, kad aukomis tampa įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės“, – pažymi LKPB atstovė.
Sukčiai taikosi ne į technologinius įgūdžius, o į žmogiškas emocijas – baimę ir skubą. Vieni pasiduoda investicinių sukčių pažadams, kiti patiki tariamais banko darbuotojais ar policijos pareigūnais. Todėl svarbiausias rizikos veiksnys yra ne amžius, o momentinis neatidumas ir emocinis spaudimas.
Kokią finansinę žalą sukčiavimai padaro Lietuvos gyventojams, galima sužinoti VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro interneto svetainėje (www.amlcenter.lt).
Nusikaltimas iš kito žemyno – vis tiek tiriamas
Didelė dalis kibernetinių nusikaltimų, įskaitant ir sukčiavimus, šiandien yra tarptautiniai, tačiau tai nereiškia, kad jie lieka neištirti. Lietuvos policija bendradarbiauja su Europolu, Interpolu bei kitų šalių teisėsaugos institucijomis.
Nors nusikaltėliai gali veikti iš kito žemyno, teisėsauga keičiasi informacija, prašo tarptautinės teisinės pagalbos ir vykdo bendras operacijas. Tokių nusikaltimų tyrimai dažnai būna sudėtingesni ir ilgesni, bet tarptautinis bendradarbiavimas leidžia pasiekti rezultatų net tada, kai kaltininkai fiziškai nėra Lietuvoje.
Skaitmeniniai įrodymai teisme
Šiuolaikiniuose tyrimuose skaitmeniniai įrodymai dažnai yra vieni svarbiausių. Elektroniniai laiškai, prisijungimų žurnalai, IP adresų duomenys, telefonų, kompiuterių ar debesijos sistemų informacija naudojama kaip visaverčiai įrodymai.
Svarbiausia – užtikrinti jų autentiškumą, vientisumą ir surinkimo teisėtumą.
Laikantis procesinių reikalavimų, skaitmeniniai įrodymai gali būti pakankami ne tik tyrimui pradėti, bet ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Kai taikinys – valstybė ar kritinė infrastruktūra
Kai ataka nukreipta ne prieš asmenį, o prieš valstybinę įstaigą ar kritinę infrastruktūrą, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (toliau – NKSC) koordinuoja techninį reagavimą ir padeda atkurti pažeistų sistemų veiklą, o policija vertina nusikalstamos veikos požymius ir pradeda tyrimą.
Jeigu ataka siejama su organizuotomis grupuotėmis ar priešiškų valstybių veikla, gali būti įtraukiamos ir kitos nacionalinio saugumo institucijos.
Tikslas – ne tik atkurti veiklą, bet ir nustatyti atsakingus asmenis bei užkirsti kelią pakartotinėms atakoms.
Dirbtinis intelektas – pagalbinė priemonė
Dirbtinis intelektas naudojamas ir teisėsaugos darbe, tačiau dėl tyrimų metodų bei taktikos detalių LKPB atstovė viešai nekomentuoja.
Pabrėžiama, kad technologijos yra tik pagalbinė priemonė, o sprendimus visais atvejais priima pareigūnai, vertindami faktų, įrodymų ir konkrečių aplinkybių visumą.
Pranešti verta visada
Net jei nuostolis atrodo nedidelis, apie kibernetinį nusikaltimą pranešti verta visada.
„Dažnai tik iš daugelio pavienių pranešimų paaiškėja tikrasis sukčiavimo ar kito nusikaltimo mastas ir atsiranda galimybė identifikuoti nusikalstamas veikas vykdančių asmenų veikimo schemą“, – pabrėžė LKPB atstovė.
Apie galimą nusikalstamą veiką galima pranešti per portalą www.epolicija.lt arba atvykus į policijos komisariatą.
Jeigu kalbama apie kibernetinį incidentą, taip pat tikslinga kreiptis į NKSC (www.nksc.lt).
Karolina BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
