Politikai neskuba pritarti pieninės profsąjungos prašymui

Mažeikių pieninės darbuotojų profesinė sąjunga mano, kad rajono politikai turėtų priimti politinį sprendimą dėl planuojamos statyti naujos pieno perdirbimo gamyklos. Esą jei tokia gamykla atsirastų, Mažeikių pieninė užsidarytų, be darbo liktų keli šimtai mažeikiškių.
Kreipimąsi svarstęs Savivaldybės Tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas neskubėjo tarti savo žodžio, nes politikų nuomonės išsiskyrė.


GAMYKLA PERDIRBTŲ
TREČDALĮ PIENO
Gamyklą, kuri planuoja perdirbti trečdalį visoje Lietuvoje primelžto pieno, ruošiasi statyti kooperatyvas „Pienas LT“. Numatoma, kad ši įmonė per parą galėtų perdirbti apie 1000–1500 tonų pieno.
Skelbiama, kad projekto vertė apie 100 mln. litų. Dalį lėšų yra pasiryžę investuoti kooperatyvo nariai. Žemės ūkio ministerija šios įmonės statybai yra pažadėjusi skirti apie 60 proc. projekto vertės Europos Sąjungos paramą.
Projektą remia ir Žemės ūkio rūmai. Kaip teigiama Žemės ūkio rūmų informacijoje, kooperatinė įmonė priklausys tik pieno žaliavos gamintojams. Prognozuojama, kad dėl konkurencijos turėtų didėti pieno supirkimo kaina, kartu ir karvių skaičius, būtų daugiau suvartojama grūdų vidaus rinkoje.
NAUDA
PIENO GAMINTOJAMS
Kooperatyvo „Pienas LT“ nariai yra ir balėniškiai ūkininkai Danutė bei Romantas Pleškiai. Ūkininkai jau keletą metų dalyvauja kooperatinėje veikloje ir patyrė jos naudą.
„Lietuvoje pieno supirkimo kainos – mažiausios Europos Sąjungoje. Todėl kooperatyvas pieną parduos ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos perdirbėjams. Jis nėra susaistytas su vienu perdirbėju, kas daugiau mokės, tiems ir parduos savo žaliavą“, – pasakojo kooperatyvo narė D. Pleškienė.
Ūkininkė įsitikinusi, kad kooperatyvo įsteigtos įmonės naudą pajustų ne tik stambūs pieno ūkiai, bet ir smulkieji ūkininkai.
Kai kas skeptiškai vertina tai, kad nariais gali tapti pieno gamintojai, per dieną parduodantys ne mažiau kaip 400 kg pieno. D. Pleškienė paaiškino, kad smulkieji pieno gamintojai į „Pieną LT“ gali patekti susijungę į smulkesnius kooperatyvus, kurie taptų nariais.
„Jau dabar sujudo pieno perdirbėjai, po kelis centus pabrangino pieną. Stipri konkurencija reikalinga“, – pastebėjo D. Pleškienė.
PROFSĄJUNGA
KREIPĖSI Į POLITIKUS
Prieš naujo konkurento atsiradimą sukilo ne tik dabar veikiančios pieno perdirbimo įmonės, bet ir profsąjungos. Nuošalyje neliko ir mažeikiškiai.
Mažeikių pieninės darbuotojų profsąjungos pirmininkas Romualdas Kesminas žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, Seimo nariui Stanislovui Giedraičiui ir Mažeikių rajono savivaldybės merui Vilhelmui Džiugeliui adresuotame kreipimesi piešia niūrią įmonės ateitį, susijusią su penktos stambios pieno perdirbimo įmonės statyba. Profsąjunga ragina politikus „prisiimti politinę atsakomybę, išreikšti pilietinę, mūsų visuomenei priimtiną poziciją“.
Kreipimesi teigiama, kad visi perdirbėjai pastaraisiais metais pajuto nuosmukį. Mažeikių pieninėje darbuotojų skaičius kasmet mažėja. Jeigu 2001aisiais metais joje dirbo 1225 žmonės, šių metų rugsėjo 1osios duomenimis – tik 459. Esą šios permainos susijusios ne tik su diegiamomis pažangiomis technologijomis, bet ir su konkurencija.
Jeigu šalyje atsiras dar viena stambi pieno perdirbimo gamykla, prognozuojama, kad ne viena įmonė – tarp jų ir Mažeikių pieninė – užsidarys. R. Kesminas „Santarvei“ sakė, kad baimė dėl darbuotojų ateities ir paskatino profsąjungą imtis veiksmų.
NUOMONĖS IŠSISKYRĖ
Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis teigiamai vertina tai, kad pieno gamintojai ėmė kooperuotis. Anot jo, pieno perdirbėjai neatsitiktinai sujudo – baiminamasi konkurencijos.
„Teigiama, kad užsidarys perdirbimo įmonės, žmonės neteks darbo. O ar ne dėl perdirbėjų kaltės, dėl to, kad už pieną mokami grašiai, kaime yra apie 10 tūkstančių vargstančiųjų. Patys šitiek metų mušė pieno gamintojus, o kai jie ėmė kooperuotis, pradėjo šaukti“, – replikavo skyriaus pirmininkas.
Jam pritarė ir kitas Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto narys Vytautas Visminas.
Vicemeras Jonas Siminkevičius prisipažino esąs kryžkelėje, jam sunku apsispręsti.
„Gal tai bus dar vienas monopolininkas? Kokią produkciją nauja gamykla gamins? Po kelerių metų galima tikėtis didesnių pieno supirkimo kainų?“ – politikas vardijo klausimus, į kuriuos neturi atsakymų.
Komiteto pirmininkas ūkininkas Antanas Tenys sutiko, kad apsispręsti būtų galima tik išklausius abiejų pusių argumentus.
„Čia lyg lygtis su penkiais nežinomaisiais. Pritarus vienai pusei, liks nepatenkinta kita“, – spėjo politikas.
PROTESTE DALYVAVO
IR MAŽEIKIŠKIAI
Antradienį prie Žemės ūkio ministerijos vyko protesto akcija prieš naujos pieno perdirbimo įmonės statybą. Ją organizavo Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, palaikė pienininkų profsąjungos. Mitinge dalyvavo apie 400 žmonių, tarp jų – 50 iš Mažeikių pieninės.
Mitinguotojai išsakė nuogąstavimą, kad bus sunaikinta apie 3 tūkst. darbo vietų, be darbo likusiems žmonėms teksią mokėti pašalpas, o šimtai milijonų litų, investuotų į modernią pieno perdirbimo pramonės įrangą, taps metalo laužo krūva. Anot R. Kesmino, jau ir dabar pieno perdirbimo įmonės dirba puse pajėgumų.
„Tai bus labai didelė monopolinė pieno perdirbimo įmonė. Grupė žemvaldžių nori pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. Žemės ūkio ministerijos pažadėta parama yra valstybės įsikišimas į rinką“, – teigė pašnekovas.
Anot R. Kesmino, didesnę naudą pieno gamintojai pajustų, jeigu tie milijonai būtų panaudoti subsidijuoti pieno ūkiams.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: A. Virkučio (iš kairės), J. Siminkevičiaus ir A. Tenio nuomonės dėl naujos pieno perdirbimo įmonės išsiskyrė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content