Taryba atmetė Jehovos liudytojų religinės bendrijos prašymą išnuomoti patalpas. Motyvuota, kad politikai per mažai žino apie šios netradicinės religinės bendrijos veiklą. Tarybos nariai neatsižvelgė į tai, kad kiekvieną mėnesį už prašytas, dabar niekieno nenaudojamas patalpas Savivaldybės administracija moka apie 600 litų. 
PASIGEDO
INFORMACIJOS
Prieš šventes Mažeikių rajono savivaldybės taryba svarstė Jehovos liudytojų religinės bendrijos prašymą išimties tvarka dviem metams išnuomoti (nuomos mokestis – 1 litas) Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Ventos g. 8a.
Jau keletą metų aštuntame aukšte esančios dvi salės yra tuščios. Vienoje iš jų bendrija pageidavo rengti susirinkimus.
Dar Tarybos posėdžio pradžioje socialdemokratas Jonas Jurkus siūlė, kad patalpų nuomos Jehovos liudytojų religinei bendrijai klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Politikas teigė, kad, prieš priimant sprendimą, norėtų daugiau sužinoti apie šios bendrijos veiklą, todėl turėtų būti šio klausimo pristatymas. J. Jurkaus siūlymas nebuvo priimtas.
Svarstant klausimą ypač aršiai kalbėjo krikščionis demokratas Jokimas Raila. Jehovos liudytojų bendriją jis vadino sekta ir buvo įsitikinęs, kad jai negalima už litą išnuomoti patalpų. J. Railos nuomonę palaikė socialdemokratas Vytautas Mažeikis. Jis pareiškė, kad visada priešinsis tokių „sektų“ egzistavimui, o apie patalpų suteikimą ir kalbos negali būti.
Sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas politikams priminė, kad Jehovos liudytojų religinė bendrija yra registruota organizacija, todėl pagal Konstituciją ji turi tokias pat teises, kaip ir kitos religinės bendruomenės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Švč. Jėzaus Širdies parapijos bendruomenei Savivaldybės taryba už litą išnuomojo pastatą, kuriame prieš tai buvo įsikūręs ligoninės tuberkuliozės skyrius.
Mero Vilhelmo Džiugelio raginimas būti tolerantiškesniems nebuvo išgirstas ir sprendimo projektas nebuvo priimtas.
LIŪDNA ŠEIMOS PATIRTIS
„Santarvei“ J. Raila prisipažino nelabai „susigaudąs“ šalies įstatymuose, tačiau esąs įsitikinęs, kad Jehovos liudytojų religinė bendrija yra sekta.
„Aš dar nespėjau pasitikslinti, ar sekta gali būti registruota. Kad ir kaip ten būtų, Jehovos liudytojų bendrija nėra tokia pat lygiateisė, kaip tradicinės katalikų ar pravoslavų bendruomenės“, – tvirtino politikas.
Anot krikščionio demokrato, Mažeikiuose Jehovos liudytojų veikloje dalyvauja apie 100 žmonių. Tai esą per mažai, kad juos galima būtų vadinti bendrija.
J. Raila sakė, kad gana griežtą pasisakymo toną lėmė liūdna jo šeimos patirtis. Į savo veiklą Jehovos liudytojai įtraukė brolio žmoną. Dėl to šeima nuolat balansuojanti ant iširimo ribos.
„Mano brolis nuolat gyvena lyg pekloje. Sekta ir sūnėną norėjo įtraukti, tačiau šis, norėdamas to išvengti, pabėgo į užsienį. Dažnai apie tai pasišnekame su broliu. Jis sakė esąs pats nelaimingiausias žmogus. Man pikta, kad tie jehovistai labai lengvai moka įvilioti žmogų į savo pinkles, o paskui kelio atgal nebėra. Be to, jiems reikia mokėti dešimtadalį nuo pajamų“, – piktinosi J. Raila.
Politikas teigė nesipriešinąs tam, kad Jehovos liudytojams būtų išnuomotos patalpos. Esą išnuomoti galima, tačiau nuomos mokestis turėtų būti kur kas didesnis. J. Railos nuomone, ši religinė bendrija turėtų mokėti ne mažesnį kaip 4 litų už kvadratinį metrą mokestį.
„Jų reikalas, eis kas pas juos ar ne. Man svarbu, kad nuomos sutartis būtų sudaryta teisingai. Tegul susimoka už šildymą, elektrą, vandenį ir dar plius po keturis litus už kvadratą. Va, tada bus gerai“, – tvirtino krikščionis demokratas.
TAPO PRINCIPO REIKALU
Turto valdymo skyriaus vedėjas J. Sperauskas „Santarvei“ sakė, kad Jehovos liudytojų bendrijos atstovai ne kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydami išnuomoti patalpas. Buvo pasiūlyta išsinuomoti salę, esančią Ventos g. 8a („Oruvos“ administracijos pastatas). Šiame Savivaldybei priklausančiame pastate daug tuščių patalpų, už kurių šildymą kiekvieną mėnesį Savivaldybė moka apie 18 tūkst. litų. Jehovos liudytojų bendrijai siūlytų patalpų plotas yra 140 kv. m. Jų šildymas mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau nei 600 Lt per mėnesį.
Anot J. Sperausko, daugybei organizacijų buvo siūlyta naudotis šiomis patalpomis, tačiau visus gąsdino didelis mokestis už komunalinius patarnavimus, todėl norinčių nuomoti neatsirasdavo.
„Šiai bendrijai taip pat buvo nelengva apsispręsti. Jie ilgai svarstė, vis prašė palydėti apžiūrėti patalpas, kol nusprendė, kad bus pajėgūs mokėti. Savivaldybei būtų buvę naudinga išnuomoti ir už litą, nes nebebūtų reikėję mokėti tų šešių šimtų už šildymą. Tai tapo principo reikalu, todėl ir toliau teks mokėti Savivaldybei“, – apgailestavo vedėjas.
J. Sperauskas teigė, kad yra nelogiška kalbėti apie 4 litų už kv. m mokestį. Tokios nuomos gali pageidauti tik Kultūros centras, dėl kurio patalpų yra didelė konkurencija.
Meras V. Džiugelis teigė nesuprantąs Tarybos narių poelgio. Anot mero, jie nuolat kritikuoja Savivaldybės administraciją dėl tuščių patalpų šildymo, tačiau patys neleidžia išnaudoti atsiradusios galimybės.
„Be to, manau, kad visų registruotų religinių bendruomenių teisės turi būti lygios. Jeigu tuberkuliozinį išnuomojome už litą, tai kodėl negalime išnuomoti tų patalpų? Tuo labiau kad šita bendrija yra įteisinta Teisingumo ministerijoje. Aš ir koalicijoje sakiau, kad negalima įžeidinėti žmonių dėl jų religinių įsitikinimų. Kiekvienas laisvas rinktis“, – kalbėjo V. Džiugelis.
Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys dalyvavo šiame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje. „Santarvei“ jis sakė, kad Tarybos nariai turi teisę priimti ar atmesti sprendimų projektus. Nėra jokių tam prieštaraujančių įstatymų.
„Tačiau kita kalba dėl kai kurių politikų pasisakymų etikos. Jie patys apie tai turėtų pagalvoti. Kad ir kokia būtų antipatija kitos religijos žmonėms, tačiau jie yra mūsų visuomenės dalis, todėl reikėtų skaitytis su jų teisėmis. Be abejo, posėdyje atsikleidė kai kurių politikų tolerancijos stoka“, – kalbėjo A. Čepys.
PRETENZIJŲ NETURI
Jehovos liudytojų religinė bendrija Savivaldybės tarybai jokių pretenzijų neturi. Bendrijos atstovai Tadeuš Janikovski ir Stanislovas Budrys „Santarvei“ sakė nenorį sukurti kokios nors nesantaikos.
„Mes gerbiame valdžią ir jos sprendimus. Suprantame, kad visi turime teisę turėti savą požiūrį. Biblijoje parašyta, kad kiekvienas žmogus turi būti klusnus viešajai valdžiai, nes ji yra iš Dievo. Kas priešinasi valdžiai, tas priešinasi Dievo sutvarkymui“, – kalbėjo T. Janikovski.
Jehovos liudytojai pasakojo, kad jie dabar nuomojasi patalpas Laisvės g. 7. Tačiau jos esančios per mažos ir šaltos. Todėl ir buvo nuspręsta ieškoti pagalbos Savivaldybėje.
T. Janikovski sakė negalįs sutikti su teiginiu, kad jų religinė bendrija yra sekta.
„Sekta veikia slaptai ir yra sukoncentruota į vieną asmenį. Mes neturime vadovo Žemėje. Pripažįstame, kad Jėzus yra mūsų vadovas. Mes gerbiame kiekvieno žmogaus teisę turėti savo religiją. Jeigu kažkas turi problemų, tai dažniausiai jos kyla dėl neapykantos mūsų atžvilgiu. Mums malonu, kad Mažeikiuose nejaučiame netolerancijos, nes dažniausiai žmonės žino, kad Jehovos liudytojai yra sąžiningi, moka mokesčius, palaiko gerus santykius su kaimynais“, – kalbėjo Jehovos liudytojų bendrijos atstovas.
NEPRIEŠTARAUJA
ĮSTATYMAMS
Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyriausiasis specialistas Donatas Glodenis „Santarvei“ sakė, kad Jehovos liudytojai yra Lietuvoje registruota, netradicinės religijos bendruomenė. Specialistas paaiškino, kad registruojamos yra tokios bendruomenės, kurių veikla neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai.
„Negaliu komentuoti Tarybos narių veiksmų, nes nežinau, kaip jie tvarkosi su Savivaldybei priklausančiais pastatais. Ne mano darbas juos kritikuoti“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos darbuotojas.
Jis paaiškino, kad Jehovos liudytojai yra viena iš protestantizmo atskalų, gana savitai interpretuojanti krikščionybę.
„Daugybė įvairiausių apie juos sklandančių gandų kai kuriuos žmones nuteikia gana nepalankiai jų atžvilgiu. Visuomenės dėmesį traukia tai, kad Jehovos liudytojai yra pacifistai, tai yra jie atsisako tarnauti kariuomenėje, taip pat neleidžia perpilti kraujo. Daugiausia problemų jiems kyla totalitarinėse valstybėse“, – sakė D. Glodenis.
Mažeikių rajone yra registruota devyniolika tradicinės religijos bendruomenių ir penkios netradicinės religijos. VĮ Registrų centro Telšių filialo juridinių asmenų registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Cecilija Korsakovienė paaiškino, kad religinės bendruomenės yra registruojamos Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Taip pat ministerija vykdo ir religinių bendruomenių bei bendrijų dokumentų patikrą.
Seimo lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė „Santarvei“ sakė negalinti vertinti Mažeikių savivaldybės tarybos narių veiksmų. Jeigu būtų gautas skundas, kontrolierė prašytų ekspertų pagalbos.
„Prisipažinsiu, kad pirmą kartą iš jūsų sulaukėme klausimo dėl religinių bendruomenių lygių teisių. Nuoširdžiai pasakysiu, kad mes labai bijojome tokių klausimų. Juk visada bijai to, ko nelabai pažįsti. Tikrai nesu religijų specialistė. Noriu akcentuoti, kad mes aiškinamės visus skundus. Norėdami išsiaiškinti šį, prašytume kompetentingų specialistų pagalbos. Na, o dėl religinių bendruomenių lygių teisių… Kažkada spaudai esu sakiusi, kad mes, katalikai, galime švęsti ir Kalėdas, ir Velykas. Tačiau pravoslavai, kurie taip pat yra krikščionys, šių švenčių šventimui laisvadienių neturi. Man buvo atsakyta, kad Rusijos federacijoje katalikai taip pat neturi laisvadienių. Manau, kad mes turime susitvarkyti savoje valstybėje. Juk neturime lygiuotis į blogį. Mano nuomone, tokios problemos turėtų būti sprendžiamos liberaliai“, – kalbėjo A. Burneikienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.