Politikų akiratyje – direktorių atlyginimai

Kai kurių Savivaldybės įmonių ir bendrovių direktorių atlyginimai lenkia pačios Savivaldybės vadovų atlyginimus. Kelis tūkstančius litų siekiančias algas gauna ir nuostolingai dirbančių įmonių vadai. Rajono politikai, pasišovę ištaisyti ydingą atlyginimo nustatymo tvarką, teigia dėl tokios situacijos krizės akivaizdoje jaučią gėdą.


IŠSISKIRIA
SVEIKATOS ĮSTAIGOS
Savivaldybė yra devynių viešųjų įstaigų ir penkių uždarųjų akcinių bendrovių steigėja. Viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų dydį yra nustačiusi Savivaldybės taryba. Jų atlyginimai priklauso nuo įstaigos darbuotojų atlyginimų vidurkio.
Šių įstaigų vadovų mėnesinis „popierinis“ atlyginimas svyruoja nuo 4 iki 6 tūkstančių litų. Tačiau atlyginimų dydžių skalėje gerokai išsiskiria trys viešosios įstaigos.
Praėjusiais metais didžiausią atlyginimą tarp visų Savivaldybės įstaigų ir jos kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų gavo Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Virga Domeikienė. Priskaičiuotasis metinis atlyginimas siekė 157 tūkstančius litų, išmokėta į rankas – beveik 115 tūkstančių.
Antras pagal dydį – Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus Audriaus Stankevičiaus atlyginimas: metinis atlyginimas „popieriuje“ siekė 126 tūkst. litų.
Tarp didžiausių – ir Mažeikių ligoninės direktoriaus Albino Lidžiaus alga – per metus priskaičiuota 108 tūkst. litų.
VADOVAI
DIRBA PAPILDOMAI
Daugelis gydymo įstaigų vadovų savo pajamas vos ne dvigubai pasididina gaudami atlygį už profesinį darbą – t. y. už pacientų priėmimą, dirbdami kaip šeimos gydytojai. Tokia išvada peršasi paanalizavus Savivaldybei pateiktas ataskaitas apie vadovų darbo užmokestį. Su „Santarve“ kalbėję gydymo įstaigų vadovai neneigė priiminėjantys pacientus.
Darbo inspekcijos Telšių skyriaus juristė Vida Intienė „Santarvei“ sakė, kad įstatymai nedraudžia dirbti pagal kelias darbo sutartis, bet vadovaujantis Darbo kodeksu per parą darbo laikas negali viršyti 12 valandų.
Savivaldybėje niekas negalėjo pasakyti, kiek viešųjų įstaigų vadovų dirba papildomai. Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vedėjas Romualdas Milevičius paaiškino, kad vadovams teisę dirbti papildomai turėtų suteikti Savivaldybės taryba.
„Iki šiol tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nėra tokių patikrinimų. Specialiai nesidomėjome dėl papildomo darbo, tokių dalykų nebuvo išplaukę ir iš audito medžiagos“, – teigė vedėjas.
Savivaldybės personalo administravimo skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė informavo, kad dirbti papildomai Savivaldybės tarybos leidimo yra prašęs tik A. Stankevičius. Darbo sutartis papildyta įrašu apie darbą gydytoju.
VYKDO
TARYBOS SPRENDIMUS
Atlyginimų tema įstaigų vadovams – ne pati maloniausia. Ne kiekvienas skubėjo mokesčių mokėtojams parodyti savo piniginę.
„Nemažai. Proto ribose“, – taip apie savo atlyginimą kalbėjo Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorė V. Domeikienė, kurios mėnesio atlyginimas be atskaitymų siekia 10 tūkstančių ir daugiau litų.
„Taip nepraeis. Jei visi mažinasi, tai visi“, – įstaigos vadovė teigė suprantanti kylantį ažiotažą dėl jos atlyginimo.
Tačiau pašnekovė pridūrė, kad didelis ne tik jos, bet ir darbuotojų darbo užmokestis. Medikai gaunantys per du tūkstančius litų.
„Džiaugiuosi, kad prie savo darbuotojų atlyginimo dydžio jokiais būdais neprisidėjau. Yra Tarybos sprendimas. Aš nekomentuoju Tarybos sprendimų, o juos vykdau“, – akcentavo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius A. Stankevičius.
Pašnekovas negalėjo pasakyti, kiek atlyginimo gauna į rankas. Pinigų skaičiavimas nesąs pagrindinis „hobis“, o sumeluoti nenorįs. Svarstė, bene bus apie 7 tūkstančius „grynųjų“.
„Vadovas – ne profesija. Tai laikina darbo vieta, o gydytojo profesija – visam gyvenimui“, – ne dėl pinigų, o dėl kvalifikacijos 0,125 etato šeimos gydytoju teigė dirbantis Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius.
APIMTYS MAŽĖJA –
ATLYGINIMAS NE
Savivaldybės gydymo įstaigų vadovų atlyginimai patvirtinti bene prieš dešimtmetį. Per tą laikotarpį jie nė karto nebuvo keisti, nors vyko kai kurių įstaigų reorganizacija, keitėsi jų apimtys.
Ko gero, labiausiai ji palietė tuometį vadinamąjį Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centrą, dabar aptarnaujantį 21 tūkstantį pacientų, arba per pusę tiek, kaip prieš restruktūrizaciją. Tačiau A. Stankevičiaus atlyginimas (penki vidutiniai darbuotojų atlyginimai) nepakito ir po to, kai poliklinika subyrėjo į keletą įstaigų.
„Kai didelė įstaiga – tarsi darbo daugiau. Tačiau tas intensyvumas, problemų kiekis, sprendimo būdų paieška buvo ne tokia intensyvi, kaip pastaruosius penkerius metus, kai vyko restruktūrizacija“, – teigė direktorius.
A. Stankevičius prisiminė problemas, susijusias su šiuo procesu. Pats nedėkingiausias etapas buvęs, kai reikėjo atleisti darbuotojus.
Pašnekovas pripažino, kad šiuo metu darbo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, mažiau.
„Gal dėl to viskas ir prasidėjo. Jeigu bus persvarstytas atlyginimas, teks rinktis, ką geriau dirbti. Pinigai mano gyvenime nėra svarbiausias dalykas“, – teigė praėjusiais metais nuostolingai (beveik 5 tūkst. litų nuostolis) dirbusios įstaigos vadovas.
ATLYGINIMAS –
PER VIDURĮ
Mažeikių ligoninės direktorius A. Lidžius kalbėjo panašiai, kaip ir A. Stankevičius – atlyginimą gauna tokį, kokį yra nustačiusi Savivaldybės taryba.
„Pagal dydį esame trečioji įstaiga rajone (dirba 520 darbuotojų – B. R.). Mus lenkia tik „Mažeikių nafta“ ir „Pieno žvaigždės“. Kas brangiau: žmogaus gyvybė ar milijonai tonų naftos? Tačiau koks yra naftos perdirbimo įmonės vadovo ir koks mano atlyginimas?“ – lygino pašnekovas.
Tačiau kiek konkrečiai į rankas gauna atlyginimo, A. Lidžius nelabai galėjo pasakyti. Esą atlyginimas kažkiek svyruoja kiekvieną mėnesį, be to, pinigai pervedami į kortelę.
„Ne, devynių tūkstančių nebus, šiek tiek mažiau“, – spėliojo direktorius.
A. Lidžius patikino, kad tarp šalies ligoninių vadovų algų jo atlyginimas esąs „per vidurį“. Įstaigos vadovas padėties nedramatizavo, jeigu politikai nuspręstų atlyginimą sumažinti.
„Tarybos prerogatyva. Kiek duos, tiek gerai“, – pridūrė jis.
METODIKĄ BŪTINA KEISTI
Viešųjų įstaigų vadovai gauna atlyginimus, kurių dydis priklauso nuo įstaigos darbuotojų vidutinių atlyginimų dydžio. A. Stankevičius, A. Lidžius, kiti „Santarvės“ pašnekovai teigiamai vertina tokią metodiką. Esą tai verčia rūpintis, kad darbuotojai finansiškai jaustųsi kuo geriau.
Mažeikių ligoninės direktorius A. Lidžius pasidžiaugė, kad Šiaulių zonoje tarp vienuolikos ligoninių mažeikiškių atlyginimo vidurkis yra ketvirtas, tačiau koks, įvardinti nenorėjo. Esą tai gali nepatikti gydytojams.
Tačiau politikai – ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdančiosios koalicijos nariai, kritikuoja viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų nustatymo metodiką.
„Nesuvokiami dalykai, šalyje krizinė situacija, o šių įstaigų vadovų atlyginimai tokie dideli. Tuo labiau kad trūksta motyvų, kodėl taikomi vienokie ar kitokie koeficientai“, – stebėjosi Antikorupcijos komisijos pirmininkė Laima Nagienė.
Šiuo metu penkių vidutinių įstaigos darbuotojų atlyginimų dydžio darbo užmokestį gauna minėtų trijų įstaigų – Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro, Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro ir Mažeikių ligoninės direktoriai.
Opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius, kaip ir L. Nagienė, mano, kad atlyginimai turėtų būti diferencijuoti, nes, pavyzdžiui, Mažeikių ligoninėje dirba beveik dešimt kartų daugiau darbuotojų negu kitose gydymo įstaigose.
„Nesame pelno siekianti organizacija, kad nuo rezultatų turėtų priklausyti atlyginimas. Tačiau nustatant atlyginimus galbūt ir reiktų atsižvelgti į darbų apimtis, sudėtingumą, investicijų pritraukimą“, – svarstė ligoninės direktorius A. Lidžius.
Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio atlyginimas gerokai mažesnis (į rankas gauna beveik 4 tūkst. litų) už kai kurių viešųjų įstaigų vadovų algas.
„Neturiu noro revizuoti svetimas algas. Ne mero sąskaita vadovai gauna didesnius pinigus. Atlyginimų sumažinimas bus tik politinis, emocinis sprendimas. Ką tai duos?“ – klausė meras.
NUOSTOLIAI ATLYGINIMŲ
NEKOREGUOJA
Politikų žvilgsnis užkliuvo ir už Savivaldybės akcinių bendrovių vadovų atlyginimų. Nors jų algos kur kas mažesnės negu jau minėtų viešųjų įstaigų direktorių, tačiau dėl jų nustatymo metodikos kyla daug klausimų. Vienur atlyginimus nustato akcininkų visuotinis susirinkimas, kitur – bendrovės valdyba, į kurią įeina ir Savivaldybės administracijos atstovai.
Pavyzdžiui, „Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius Jonas Jurkus praėjusiais metais per mėnesį uždirbo 4 500 litų neatskaičius mokesčių plius 40 proc. priedo.
Tokio pat dydžio, bet be priedo „Mažeikių vandenų“ direktoriaus Prano Trakinio mėnesinė alga.
Įspūdingas „Mažeikių autobusų parko“ direktoriaus Juozo Kelmelio atlyginimas, gerokai lenkiantis Skuodo, Plungės, kitų kaimyninių rajonų autobusų parko vadovų algas. Praėjusiais metais 600 tūkstančių litų nuostolį patyrusios įmonės vadovas per mėnesį be atskaitymų uždirbo apie 5300 litų.
„Autobusų parkas gyvuoja tik iš Savivaldybės dotacijų. Už įmonės nuostolius atsakingas jos vadovas. Kai toks rezultatas, turėtų būti koreguojamas ir atlyginimas“, – svarstė L. Nagienė.
K. Bartkevičius pritaria: atlyginimai turėtų priklausyti nuo įmonės veiklos.
ATLYGINIMAI
GALI MAŽĖTI
Prieš kelis mėnesius Tarybos posėdyje opozicija paprašė įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti informaciją apie Savivaldybės įmonių ir jos kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų darbo užmokestį. Kol kas tokia ataskaita Tarybos nepasiekė, įstaigoms per sudėtinga užduotis teisingai suskaičiuoti savo vadovų atlyginimus.
„Jau dabar aišku, kad reikia keisti atlyginimų nustatymo metodiką, persvarstyti kai kurių vadovų atlyginimus. Kai sulauksime ataskaitos, inicijuosime tai. Manau, kad tokią poziciją palaikys ir valdančioji koalicija. Yra etikos dalykai. Gėda, kad krizės akivaizdoje kai kurių viešųjų įstaigų vadovai gauna nepamatuotai didelius atlyginimus“, – „Santarvei“ sakė K. Bartkevičius.
Prieš atlyginimų mažinimą pasisakantis Savivaldybės meras V. Džiugelis teigė, kad jis esąs tik vienas iš 27 Tarybos narių, ir viskas bus taip, kaip nuspręs dauguma.
Anot jo, galbūt reikėtų palaukti Vyriausybės nutarimo. Jau yra parengtas projektas, pagal kurį taupymo laikais įmonių vadovai turės pagyventi kukliau.
A. Janušonio piešinys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto