Prieš šv. Velykas Pamario krašte ėmęs kilti Nemuno potvynis baigia nuslūgti, nusinešdamas su savimi nepatogumus, kuriuos teko išgyventi beveik 200 apsemtos teritorijos gyventojų.
Pastariesiems tik kartą prireikė gelbėtojų pagalbos, o Lietuvos kariuomenės inžinieriams vėl nepasisekė – ties Sausgalvių kaimu, Šilutės r., jie vos visai nepaskandino gelbėjimo darbams skirtos vikšrinės amfibijos.
TREČIAS POTVYNIS
PER PUSMETĮ
Pastarasis potvynis Šilutės rajone jau antras šiais metais ir trečias per pastarąjį pusmetį. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje užsitęsę lietūs perpildė Tenenio ir Minijos upes, kurios daug kam netikėtai išsiliejo iš krantų ir apsėmė nemenką Saugų seniūnijos teritoriją.
Rudeninio potvynio vandenyje paskendo kaimo gyventojų nespėtas nuimti derlius, stichija apgadino vieną gyvenamąjį namą.
Sausio pradžioje įsivyravus šiltiems orams kilo pirmas šiais metais potvynis, kuris spustelėjus šaltukui greitai atslūgo, o apsemtas pievas sukaustė ledas.
Prieš šv. Velykas į Nemuno žemupį atsirito nauja potvynio banga. Iš pradžių Nemuno vandens perteklius ėmė tvindyti Pagėgių savivaldybę, o per kitas kelias dienas, kai ties Nausėdų kaimu, Pagėgių savivaldybėje, susidariusios ledų sangrūdos pasislinko žemyn upe, potvynis atvilnijo ir į Šilutės rajoną.
Per kelias dienas greitai plintančio potvynio vanduo apsėmė daugiau kaip 18 tūkst. hektarų teritoriją, į kurią pateko keliasdešimt sodybų su beveik 200 gyventojų, o vandens gylis ant apsemto kelio į Rusnės salą atkarpos pasiekė 68 cm žymą.
Daugiau kaip prieš savaitę, kai visa Nemuno vaga išsilaisvino iš ledo, potvynis ėmė slūgti.
KARIAMS NESISEKA
Šilutės ir Pagėgių specialiosios tarnybos laiku pasiruošė potvyniui. Šv. Velykų dieną Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) Pagėgių komanda sėkmingai pargabeno iš apsemto Nausėdų kaimo į sausumą ligonį, o kitą dieną padėjo elektrikams nusigauti prie sugedusios Vičių kaimo elektros pastotės.
Kai potvynis apsėmė kelią į Rusnę ir vandens gylis pasiekė 20 cm žymą, Šilutės kelininkai ėmė specialiais tralais nemokamai gabenti apsemtu ruožu automobilius. Šį savaitgalį, kai Nemuno žemupyje pasirodė pirmųjų stintų ir prie apsemto kelio į salą nusidriekė ilgos automobilių eilės, kelininkai atvairavo ketvirtą tralą. Automobilius kelia visą dieną iki 10 val. vakaro.
Maršrutinių autobusų keleiviai į Rusnę ir iš salos vežami keleiviams gabenti pritaikytu kariniu sunkvežimiu, kurį Šilutės r. savivaldybė įsigijo už LR Vyriausybės skirtas lėšas.
Vietinės specialiosios tarnybos sklandžiai dirba potvynio sąlygomis. Deja, Lietuvos kariuomenei potvynio apsemtoje teritorijoje sekasi ne kaip. Pernai Pagėgių savivaldybės teritorijoje jų vikšrinė amfibija užvažiavo ant kupsto, tada reikėjo evakuoti visą ekipažą ir civilius keleivius. O prieš pusantros savaitės jau Šilutės rajone, netoli Sausgalvių gyvenvietės po nesėkmingo manevro mūsų krašto gynėjai vos visai nepaskandino gelbėjimo darbams skirtos technikos.
Amfibijos ekipažą ir kartu vykusius keleivius gumine valtimi išgelbėjo Šilutės PGT gelbėtojai. Kariai paliko amfibiją vandenyje pavojingai pasvirusią ant apsemto kelio sankasos šlaito, kol nuslūgs potvynis.
REIKIA
KEISTI TVARKĄ
Prieš savaitę potvynio teritoriją iš oro žvalgė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Arvydas Pocius. Vėliau Juknaičiuose, kur kariai įkūrė gelbėjimo operacijų valdymo štabą, generolas su pavaldiniais, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės bei Civilinės saugos pareigūnais tarėsi, kaip ateityje potvynio apsemtoje teritorijoje organizuoti gelbėjimo darbus.
Pasitarimo metu buvo išsakyta nuomonė, kad galbūt kariams reikėtų anksčiau atvykti į Pamario kraštą – tuomet tik ėmus kilti potvyniui jie galėtų saugiai tobulinti darbo apsemtoje teritorijoje įgūdžius, arba siūlyta per potvynį karinę gelbėjimo techniką patikėti Šilutės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kurios darbuotojai turi daugiau patirties.
Deja, kol kas to padaryti nebūtų galima, nes Vyriausybė yra patvirtinusi tvarką, pagal kurią karių amfibijos turi būti atgabentos į potvynio teritoriją per dvi paras nuo tos dienos, kai vandens lygis Nemuno upėje pasiekia kritinę žymą ir vandens perteklius ima lietis iš krantų, o karinė technika negali būti perduota jokiai kitai tarnybai.
Jeigu ši tvarka nebus pakeista, kada nors kariai gali nespėti atvykti pas nelaimės ištiktus gyventojus. Mat pastarasis potvynis ėmė kilti gerokai anksčiau, nei Nemuno vandens lygis pasiekė kritinę žymą.
Laimei, neįvyko nieko tokio, dėl ko vėliau būtų tekę ilgai graužtis.
Orestas LIDŽIUS
Laimos PUTRIUVIENĖS nuotr.
