Pradinukų mokytojas: ši vaikų karta nori tartis, būti išklausyta ir suprasta

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Daugelis, išgirdę, kad vienoje ar kitoje mokykloje dirba mokytojas vyras, pagalvojame, kad jis turbūt dėsto kažką iš tiksliųjų, gamtos mokslų, o gal kūno kultūrą. Ir dažniausiai tokia mintis pasitvirtina.
Lietuvos švietimo sistemos struktūrą tyrinėjančių statistikos specialistų duomenys rodo, kad Lietuvoje pradinių klasių mokytojų vyrų reikia ir su žiburiu paieškoti. Jie mūsų šalyje sudaro tik apie vieną procentą visų pradinių klasių mokytojų.
Tačiau kai žinai, kur ieškoti, žiburio toms paieškoms nereikia. Ketvirtus metus „Ventos“ progimnazijoje pradinių klasių mokytoju dirbantis 28-erių metų Karolis Januška sutiko papasakoti apie savo darbą mokykloje.

Norėjo daryti tai, kas keistų Lietuvą

„Santarvės“ pašnekovas yra tikras mažeikiškis.
Būdamas mokiniu jis 5–9 klases lankė tuometėje „Ventos“ vidurinėje mokykloje, toliau mokslus tęsė Merkelio Račkausko gimnazijoje.
K. Januška sako, kad jam dar mokantis mokykloje buvo mokytojų, paragindavusių jį rinktis pedagogo profesiją. Tačiau, kai atėjo metas rinktis, kur mokytis, ką studijuoti, gerais balais brandos egzaminus išlaikiusio Karolio prioritetas buvo ne pedagogika. Jis norėjo stoti į policijos mokyklą. Tačiau nepraėjus centrinės medicinos ekspertizės komisijos, vaikino planai pakrypo kita linkme.
Rinkdamasis profesiją Karolis vadovavosi nuostata – daryti tai, kas keistų Lietuvą į gera. Nepavykus tapti policininku, kita mintis buvo tapti mokytoju ir vaikus nuo mažens ugdyti taip, kad jie neužaugtų tokiais žmonėmis, kuriuos paskui tramdo pareigūnai.

Susidomėjimo sulaukia nuo studijų laikų

Karolis įstojo į vaikystės pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo valstybės finansuojamą studijų programą Klaipėdos universitete. Ir jau pirmaisiais studijų metais pradėjo dar ir dirbti universitete.
Būsimųjų vaikystės pedagogų kurse buvo 180 studentų, jis buvo vienintelis vaikinas.
„Būdavo, ateini į paskaitas ir tave visada pastebi. Jei tavęs nėra, irgi pastebės, o paskui pasidomės, kodėl anądien nebuvau paskaitoje. Žodžiu, ir dėmesio, ir klausimų apie tai, kaip aš, vyrukas, pasirinkau tokią profesiją, sulaukdavau nuo studijų laikų. Ir man visada natūraliai kildavo klausimas: o kodėl ne? Norėjau įdiegti ir puoselėti vaikuose geriausias vertybes, lietuviškas tradicijas. Ir kai pradedi tai daryti, pamatai, kad vaikams tai įdomu, jie yra nesugadinti, švari lenta, ant kurios galima prirašyti daug visko“, – šypsojosi K. Januška.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*