Praktiniai patarimai, kaip turėtume pasiruošti netikėtoms situacijoms

Apie tai, kaip elgtis nelaimės atveju, visuomenei bus pranešta per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, mobiliuosius telefonus. Nuotr. iš Sveikatos apsaugos ministerijos archyvo

Nė viena valstybė nėra visiškai apsaugota nuo įvairiausių nelaimių, nes viską sukontroliuoti yra tiesiog neįmanoma.
O ką galime padaryti mes? Mes galime maksimaliai sumažinti riziką ir žinoti, kaip reikėtų pasielgti nelaimės atveju. Ne veltui liaudies išmintis sako, kad atsarga gėdos nedaro, o tai, ko išmoksi, – ant pečių nenešiosi.
Dalijamės praktiniais patarimais, kuriuos pravartu žinoti kiekvienam Lietuvos piliečiui, kaip galime iš anksto apsaugoti save ir savo šeimą, kad nelaimės laikotarpį (jei tokia įvyktų) pragyventume lengviau ir sklandžiau.

Kaip elgtis nutikus nelaimei?

Nutikus nelaimei, itin svarbu reaguoti ramiai, susikaupti. Apie tai, kaip elgtis nelaimės atveju, visuomenei bus pranešta per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, mobiliuosius telefonus.
Išklausius pranešimą, kad įvyko nelaimė ar artinasi pavojus, būtina vadovautis nurodymais.

Be būtino reikalo nereikėtų skambinti artimiesiems ar draugams, nes netikėtos situacijos atveju ryšio linijos gali būti perkrautos ar net užblokuotos. Norėdami susisiekti siųskite SMS žinutę.

Svarbu turėti saugų šeimos planą

Kiekvienai šeimai rekomenduojama susidaryti planą – jausitės ramiau, kai viskas bus iš anksto apgalvota.
Specialistai pataria apsvarstyti šiuos svarbius aspektus: kur slėptumėtės pavojaus atveju; kokia transporto priemone evakuotumėtės, jeigu likti vietoje nebūtų galima; kaip elgsitės, jei suges ar sulūš jūsų automobilis; kokias evakavimosi kelių alternatyvas žinote, jei pagrindinis jūsų pasirinktas kelias būtų užblokuotas.

Reikėtų nuspręsti, kokiose vietose būtų patogiausia susitikti su kitais šeimos nariais ir į ką galite kreiptis nelaimės atveju. Pasidomėti, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremaliųjų situacijų ar karo metu bus galima pasislėpti.

Išvykimo krepšys – nuo pieštuko iki degtuko

Pravartu žinoti, kokius daiktus pasiimsite su savimi, jei reikės slėptis namo slėptuvėje, ir kokius, jei teks išvykti.
Nelaimėms ir netikėtoms situacijoms tinkamai paruoštą išvykimo krepšį turėtų sudaryti:
• žibintuvėlis bei radijo imtumas su papildomais elementais.
• Svarbūs dokumentai, tokie kaip gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai.

• Artimųjų nuotraukos, kurių gali prireikti ieškant artimųjų.
• Akiniai ar kiti jūsų regai bei klausai reikalingi daiktai.
• Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, kurios turėtų būti supilstytos į mažas talpyklas.
• Papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams.
• Mechaninis konservų atidarytuvas.
• Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai (šeimos nariams būtini medikamentai) ir vandenilio peroksido tirpalas.
• Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės.
• Žaislai, knygos ir (ar) kitos priemonės vaikų užimtumui.

• Persirengti skirtas drabužių komplektas, kurį sudaro patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės.
• Tualetiniai reikmenys, tokie kaip rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kiti.
• Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis.
• Kaukė nuo dulkių.
• Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę.
• Pieštukas ir popierius.
• Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, kurie turėtų būti išskirstyti ir saugiai paslėpti tarp kitų daiktų.
• Cigaretės, kurios kritiniu atveju gali būti panaudojamos kaip mainų objektas.
• Vandens atsargos, kurių turėtų pakakti mažiausiai 72 valandoms. Vienam asmeniui parai skirti 2 litrai geriamojo vandens ir 2 litrai vandens maistui ruošti, higienai. Tad žmogui 72 valandoms reikia turėti apie 12 litrų vandens.
Primenama, kad evakuojantis svarbu kartu pasiimti naminius gyvūnus, išvykimo krepšį ir nepamiršti namuose išjungti dujų, elektros, užsukti vandens sklendžių.

Maisto atsargų paruoštukas neleis pamiršti sukaupti bei pasiimti svarbiausių ir reikalingiausių maisto produktų, vandens. Daugiau paruoštukų galima rasti interneto svetainėje www.lt72.lt.
Nuotr. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento archyvo

Individuali slėptuvė: kaip įsirengti?

Slėptuvei geriausiai tinka rūsiai, turintys betonines perdangas, tvirtas sienas.
Galima sukalti tvirtas ir plačias lentynas, kurios, reikalui esant, bus panaudojamos ne tik daiktams sudėti, bet ir kaip suolai ar gultai. Lentomis ar medžio plokštėmis išklotos rūsio grindys padės sulaikyti šilumą.
Jeigu yra galimybė, patariama numatyti kelis išėjimus iš rūsio bei turėti vėdinimo angą.

Svarbu slėptuvėje laikyti dalį maisto atsargų ir kitų reikalingų daiktų, turėti didelį, bent 40 litrų, talpos bidoną vandeniui. Taip pat iš anksto reikia apgalvoti, kur būtų galima įrengti tualetą.

Kaip elgtis nelaimei praėjus?

Gavus pranešimą, kad pavojaus nebėra, labai svarbu būti sąmoningiems ir atsargiems, nedaryti skubotų veiksmų, laikytis atokiau nuo nutrūkusių laidų, atidžiai apžiūrėti pastatus, kurie gali būti apgadinti ir kur galima lengvai susižeisti.
Jokiu būdu negalima šviesti sau kelio žvake ar fakelu, nes dėl išsiveržusių dujų ar degiųjų medžiagų gali staiga kilti gaisras ar įvykti sprogimas. Dėl tos pačios priežasties negalima rūkyti.
Taip pat nereikėtų skubėti vartoti vandentiekio ar šulinio vandens, kol neįsitikinsite, kad jis švarus.
Daugiau informacijos apie tai, kaip vertėtų elgtis nelaimės ar karo atveju, galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.lt72.lt.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf. parengė
Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto