Nors vėsūs ir lietingi gegužės orai pakoregavo ūkininkų planus ir pirmųjų lietuviškų rabarbarų teko palaukti ilgėliau, ši gardi ir laukta sezoninė daržovė sugrįžo į prekyviečių ir parduotuvių lentynas. Smidrus ir rabarbarus Šiaulių rajone daugelį metų auginanti ūkininkė Jurgita Krištopaitienė tikina, kad nepalankios oro sąlygos rabarbarų derlių pavėlino, tačiau jo kokybės ir skonio savybių šalnos nepaveikė.
Augimas šiek tiek chaotiškas
Ūkininkė Jurgita Krištopaitienė pasakoja, kad dėl šaltos ir neįprastai vėsios šiųmetės gegužės smarkiai sutriko visų augalų augimo ciklas.
„Oras šiemet ūkininkų tikrai nedžiugina, tad daugelio daržovių, vaisių ar uogų tenka luktelėti ilgiau. Laimei, rabarbarai nebijo šalnų, tad vėsus oras jų augimą tiesiog pristabdė, derliaus nesunaikino. Šiemet apskritai visa gamta sulėtėjusi ir labai sunku numatyti, ko galima tikėtis – atrodo, kad jau turėtų ateiti šiltesni orai, bet vėl atšąla. Augalai taip pat nesupranta, ar nubudo tinkamu laiku, tad šiųmetis jų augimas kiek chaotiškas“, – pasakoja ūkininkė.
Pasak jos, vėsūs orai šiemet gerokai sujaukė ir taip lauktą smidrų sezoną. Dalis jų stipriai nušalo dar pačioje augimo pradžioje.
„Daugelį metų jau per Motinos dieną galėdavome pasiūlyti gausesnį smidrų derlių, tačiau šiemet situacija išskirtinė – jau pradėję augti jie nušalo net tris kartus. Tokių metų dar nėra buvę per visą mano darbo patirtį“, – stebisi J. Krištopaitienė.
Prioritetas – nepriekaištinga kokybė
Pašnekovė dėsto, kad įprastai rabarbarai pavasarį būna vieni pirmųjų augalų, kurių daigai pasirodo žemės paviršiuje – jau kovo pradžioje temperatūrai pasiekus maždaug 10 laipsnių šilumos, jie ima leisti lapelius. Pats derliaus pikas, anot jos, būna orui sušilus iki 20 laipsnių. Dažniausiai Lietuvoje taip nutinka jau gegužės pradžioje ar viduryje, tačiau – ne šiemet.
„Iš tiesų šiuo metu, kai orai kiek pagerėjo, rabarbarų jau tikrai turime nemažai, tačiau sau keliame tikslą pirkėjams juos patiekti kuo kokybiškesnius, dailios prekinės išvaizdos. Maždaug prieš daugiau nei dvi savaites jie jau buvo pasiekę tinkamą ūgį ir storį, buvome pasiruošę juos tiekti, tačiau lietus žeme aptaškė jų kotus. Mūsų rabarbarai – kiek kitokie nei tradiciniai, tie, kuriuos augino mūsų seneliai. Jų kotai ryškiai raudoni, o svarbiausia – jų nereikia lupti, nes žievelė taip pat valgoma. Šiuo metu augalai atrodo puikiai ir juos tikrai galime siūlyti pirkėjams“, – tikina ūkininkė.
Primirštus rabarbarus pirkėjai atranda iš naujo
Rabarbarus gausiau auginančių ir prekybos tinklams, viešojo maitinimo įstaigoms tiekiančių ūkių Lietuvoje – vos keli.
Ūkininkė J. Krištopaitienė džiaugiasi, kad rabarbarai kasmet sulaukia vis daugiau tautiečių dėmesio – daugelis jų pasiilgę ir aktyviai ieško, ypač pačioje sezono pradžioje, kai šviežių daržovių dar nedaug.
„Kaip ir prasidėjus braškių sezonui, taip ir rabarbarų – abi šios gėrybės visada būna „ant bangos“. Lietuviai tikrai mėgsta šitą tradicinę daržovę ir sugalvoja vis įvairesnių jos panaudojimo virtuvėje būdų: kepa pyragus, ant jų iš rabarbarų kotų daro įvairiausias mozaikas, verda uogienes, šaldo žiemai“, – pasakoja rabarbarų augintoja.
Anot jos, vis dažniau gimsta ir netradicinių receptų. Štai vienas populiariausių pastaruoju metu – rabarbarų ir ispaninio šalavijo (chia) sėklų ledai, kurių receptu ūkininkė mielai pasidalijo.
Rabarbarų ir ispaninio šalavijo sėklų ledai
Reikės:
lietuviškų rabarbarų;
šaukšto ispaninio šalavijo sėklų;
medaus arba cukraus (pagal skonį).
Gaminimas. Rabarbarų stiebus supjaustykite smulkiais kubeliais ir šiek tiek pasmulkinkite trintuvu. Sumaišykite su ispaninio šalavijo sėklomis, įberkite šiek tiek medaus arba cukraus. Visą masę gerai išmaišykite ir supilkite į indelius šaldyti. Indelius įdėkite į šaldiklį. Šaltyje rabarbarų ir ispaninio šalavijo sėklų mišinys sutirštėja ir savo tekstūra primena ledus. Išbrinkusios, bet vis dar traškios sėklos bei rabarbarų suteikiama rūgštelė šiems ledams suteikia malonų kivius primenantį skonį ir tekstūrą.
Pagal „Maximos“ informaciją parengė Neringa Švelnienė
