Reuters/Scanpix nuotr.
Baltijos kelias simbolizuoja Baltijos šalių bendrystę, todėl ši dvasia turi išlikti, – LRT RADIJUI sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šis kelias jungia mus visais klausimais: tiek ekonominiais, tiek karinio saugumo, tiek energetiniais. Jis išliks mūsų bendrystėje. Svarbiausia, kad mums užtektų ir drąsos, ir pasiryžimo apginti mūsų laisvę ir mūsų ateitį“, – tvirtino šalies vadovė.
– Į Latviją atvyksta JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kuris susitiks tiek su jumis, tiek su Latvijos bei Estijos vadovais. Kokius klausimus aptarsite?
– Turime tikrai daug ką aptarti. Po Varšuvos NATO sprendimų labai daug tikimės iš JAV dvišalių investicijų mūsų regiono saugumui. Tai mums labai svarbu, todėl kalbėsime, ką JAV dar galėtų padaryti Baltijos šalims ir visam regionui šalia bendrų NATO sprendimų. Tie sprendimai, kuriuos JAV įsipareigojo vykdyti, liks ir po rinkimų. Mums labai svarbu, kad tas tęstinumas išliktų. […] Kalbame apie atgrasymą, apie JAV tiesioginį dalyvavimą visose saugumo stiprinimo klausimuose mūsų regione.
Taip pat kalbėsime ir apie įvairias saugumo rūšis, t. y. kibernetinį saugumą, energetinį saugumą regione. Būtent aš kelsiu klausimą ir priminsiu apie statomos Astravo atominės elektrinės (AE) situaciją ir saugumo užtikrinimą regione. Bus didelė problema, jei nebus užtikrintas saugumas ne tik Lietuvai, Latvijai, bet ir visai Europai, visam regionui.
Taigi mums būtina užsitikrinti tęstinį ir efektyvų JAV pajėgų buvimą regione. Tai padėtų ir atgrasyti. Taip pat mums labai aktualūs klausimai, kaip išspręsti arba užtikrinti Suvalkų taip vadinamo koridoriaus saugumą. Be to, mums labai svarbi JAV lyderystė, kuriant regioninę oro gynybą.
Klausimų daug. Jie daugiausia surišti su saugumo situacija mūsų regione. Tikrai labai gerai, kad turime tokį aukšto lygio vizitą, nes JAV, labai tikimės, užtikrins savo europinės politikos tęstinumą. Taip pat – savo buvimo regione ir saugumo užtikrinimo tęstinumą.
– Kaip tik užsiminėte, kad akcentuosite ir Astravo AE klausimą. Ketvirtadienį Vilniuje rengiamoje konferencijoje bus diskutuojama apie šios elektrinės grėsmes. Vis dėlto diskusijų daug, o elektrinė toliau dygsta. Ar nebus pavėluota? Ar įmanoma kažką padaryti?
– Turime įvairių pavyzdžių pasaulyje. Tarptautinės bendruomenės ne tik susirūpinimas, bet ir spaudimas, reikalavimai užtikrinti saugumą, atvirumą, viešumą, įvairūs tarptautiniai susitarimai, taip pat Espoo konvencija, kurioje dalyvauja Baltarusija – instrumentų yra daug.
Mūsų pagrindinis tikslas – kad tarptautinė bendruomenė žinotų, girdėtų, kas vyksta, būtų informuota apie paskutines avarijas ir incidentus, nes paslapčia vykdomas projektas tikrai kelia pavojų ne tik mūsų, bet visam regionui. Todėl informacija apie projektą turi būti prieinama tarptautinei visuomenei ir visiems žmonėms – tiek Baltarusijos, tiek mūsų, tiek aplinkinių šalių.
Darome viską, ką galime, keliame šį klausimą visuose lygmenyse, taip pat apie tai kalbamės su JAV, nes jos turi didelę įtaką tarptautinei visuomenei ir tarptautinėms organizacijoms. Atliekame tai, ką turime daryti ir darėme visą laiką.
Ši konferencija svarbi, nes ji vyksta ypatingą dieną – mūsų Baltijos kelio dieną, Molotovo-Ribentropo pakto metinių dieną. [Norime] Kad nepasikartotų padalinimas į grėsmingus, nesaugius regionus. Astravas yra vienas iš instrumentų, kuris gali būti nekonvenciniu būdu panaudotas prieš Baltijos šalis. Todėl šis saugumas yra taip pat vienas iš viso paketo klausimų, apie kurį turėsime kalbėti ir dar ilgai kalbėsime.
Deja, manau, jei Astravo AE bus pastatyta ir eksploatuojama paslapčia, neatvirai, neteikiant informacijos visiems, tai, be jokios abejonės, kels daug problemų mūsų bendradarbiavimui su mūsų kaimyne. Tai iš tiesų yra kaip uždelsto veikimo įtaisas, kuris dar ilgai gali gadinti santykius.
Turime visi kartu, visos politinės partijos (dėl to gerai, kad tokia konferencija vyksta) vienu balsu kalbėti, vienodai įsivaizduoti problemą ir kaip ją spręsti. Tai visų mūsų, visų politinių partijų bendra atsakomybė. Tai yra egzistencinis Lietuvos išlikimo klausimas, kuris turi tapti visų prioritetu. Todėl tokia konferenciją sveikinu.
– Kaip užsiminėte, konferencija vyksta ir J. Bidenas atvyksta visoms Baltijos šalims ypatingą dieną. Praėjo 27 metai nuo Baltijos kelio. Ką jūs šią dieną pasakytumėte žmonėms?
– Pasakyčiau, kad atmintyje ši diena vis tiek išlieka kaip drąsos, pasiryžimo ir vienybės diena, kuri atvedė mus į laisvę. Ši diena ir šios savybės reikalingos ne tik norint laisvę pasiekti, bet ir ją išsaugoti. Pilna to žodžio prasme, ir politine, ir ekonomine, ir asmenine.
Todėl ta dvasia turi likti visas Baltijos šalis jungiančia, padedančia būti kartu, spręsti problemas. Todėl sakau, kad Baltijos kelias tęsiasi, turi tęstis ir dabar, ir ateityje. Šis kelias jungia mus visais klausimais: tiek ekonominiais, tiek karinio saugumo, tiek energetiniais. Jis išliks mūsų bendrystėje. Svarbiausia, kad mums užtektų ir drąsos, ir pasiryžimo apginti mūsų laisvę ir mūsų ateitį.
Lietuva prisimena Baltijos kelią
1939-ųjų rugpjūčio 23-ąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą.
Taip buvo panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė. Lietuva dėl sovietinio ir nacistinio režimų nusikaltimų prarado maždaug trečdalį gyventojų.
1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę per visas tris šalis.
Interviu iš LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“
