Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymų pataisas, kuriomis siekiama nustatyti realiai įgyvendinamus maksimalius terminus, per kuriuos pacientui turi būti suteiktos gydymo paslaugos
Konkretūs terminai
Įstatymo pataisomis taip pat siekiama numatyti sankcijas už terminų nesilaikymą, įvesti viešųjų gydymo įstaigų veiklos vertinimo sistemą ir viešą reitingavimą.
Nors terminai dėl paslaugų suteikimo jau yra numatyti, gydymo įstaigos jų nesilaiko, nes už tai nenumatytos jokios sankcijos.
Remiantis Prezidentės pataisomis, skubi medicininė pagalba pacientui turės būti suteikta per 24 valandas, šeimos gydytojo konsultacija – per 7 dienas, gydytojo specialisto konsultacija – 30 dienų, ypač brangūs ir sudėtingi medicininiai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinis rezonansas, turės būti atliktas per 30 dienų, o planinė pagalba stacionare – per 60 dienų.
Pažeidusieji terminus negaus apmokėjimo
Terminų nesilaikančios gydymo įstaigos už pažeistus terminus negaus apmokėjimo už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Anot Prezidentės patarėjo teisės klausimais Šarūno Narbuto, tokia tvarka gydymo įstaigas įpareigos atsakingiau planuoti savo darbą ir pacientų eiles. Š. Narbuto teigimu, perkrautų gydymo įstaigų pacientai turėtų būti nukreipiami į ligonines. Pacientai, kurie norės gauti paslaugas tik iš savo pasirinktų gydymo įstaigų, galės savanoriškai laukti ilgesnį, nei numato įstatymas, terminą, tačiau už gautas paslaugas privalės susimokėti patys.
„Kartais pacientas patenka į tokius spąstus, kai atrodo, kad tam tikrą paslaugą gali suteikti tik viena vienintelė universitetinė ligoninė, nors tas paslaugas jis galėtų gauti ir kitur (…). Mūsų vertinimu, šiuo metu yra pakankamas viešųjų gydymo įstaigų tinklas, kad būtų suteiktos paslaugos per mūsų siūlomus terminus“, – kalbėjo Š. Narbutas.
Konkrečios sankcijos – poįstatyminiuose teisės aktuose
Remiantis Prezidentės pataisomis, gydymo įstaigos būtų vertinamos pagal 15 kriterijų, įskaitant metinius finansinius rezultatus, pacientų skundus dėl suteiktų paslaugų ir laukimo eiles. Šalies vidurkį viršijančios gydymo įstaigos už gerus rezultatus kasmet bus skatinamos finansiškai, tuo tarpu prastus rezultatus rodančios įstaigos privalės sudaryti veiklos gerinimo planus – jų neįgyvendinus grės sankcijos.
„Už blogus gydymo veiklos rezultatus tos įstaigos, kurių rezultatai nesieks šalies vidurkio, sulauks poveikio priemonių, kurias taikys jų steigėjai arba Valstybinės ligonių kasos“, – sako Š. Narbutas, pridurdamas, kad konkrečios sankcijos bus numatytos poįstatyminiuose teisės aktuose.
Įsigaliotų daugiau nei po metų
Valstybinių įstaigų vertinimo rodikliai bus skelbiami viešai, o didelės ir mažos gydymo įstaigos bei poliklinikos bus reitinguojamos atskirai, objektyviai palyginamais kriterijais.
Jei įstatymui pritars Seimas, jis įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., o pirmosios sankcijos gydymo įstaigoms būtų pradėtos taikyti ne anksčiau kaip 2018 metais.
