Prie vienos kėdės – penkiolika kandidatų

Dėl 27 Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narių mandatų grumsis 391 kandidatas.

Į savivaldą veržiasi trylika partijų, be partinio užnugario kandidatuoja 86 save išsikėlę mažeikiškiai. Nors žmonėms ir bus iš ko rinktis, tačiau nesunku užkibti ant „meškerės“: kai kurios partijos ar koalicijos rinkėjus vilioja žinomomis pavardėmis, nors šie žmonės ir nesiruošia dirbti Taryboje.

PASIEKTAS REKORDAS
Pirmadienį baigėsi kandidatų į savivaldybių tarybų narius pareiškinių dokumentų įteikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir savivaldybių rinkimų komisijoms. Savo kandidatus privalėjo pateikti rinkimuose dalyvaujančios partijos.
Mūsų rajone norą dalyvauti savivaldos rinkimuose pareiškė 13 partijų, kurių sąrašuose – 305 kandidatai. (Atsižvelgiant į Tarybos narių skaičių, vienai partijai nustatytas minimalus kandidatų skaičius – 14, maksimalus – 54 kandidatai).
Daugiausia kandidatų siūlo Socialdemokratų partija ir Socialdemokratų sąjunga bei „Veiklių mažeikiečių“ koalicija.
Šiemet pirmą kartą rinkimuose dalyvaus ir savarankiškai save išsikėlę nepartiniai kandidatai. Kaip jau „Santarvė“ rašė, tokių rajone – 86. Tarp jų – trys dalyvaus kaip atskiri fiziniai asmenys, kiti susibūrė į tris koalicijas.
Per praėjusius rinkimus Tarybos nario mandato siekė 271 kandidatas, šiemet – 120-čia daugiau.
Sąrašuose – ir dabar rinkėjams savivaldoje atstovaujantys 23 politikai, iš tokios veiklos pasitraukė keturi.
Į Tarybą panoro sugrįžti dešimt ankstesnėse kadencijose dirbusių politikų.

TURĖS RINKTIS: PAREIGOS AR MANDATAS
Seimas ir šią kadenciją leido rinkėjus vilioti populiariais kandidatais, kurie, išrinkti į tarybas, mandato galės atsisakyti. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra nurodoma, kad tarybos nario pareigos nėra suderinamos su Prezidento, Seimo bei Europos Parlamento, Vyriausybės nario, apskrities viršininko bei jo pavaduotojo pareigomis.
Savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos ir su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės kontrolieriaus, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo, administracijos darbuotojo, tos savivaldybės biudžetinės įstaigos, įmonės, viešosios įstaigos vadovo pareigomis.
Todėl išrinktiems politikams tenka apsispręsti, ką rinktis: tarybos nario mandatą ar užimamas pareigas. Per praėjusius rinkimus mažeikiškių rinkėjų valią ignoravo beveik pusė išrinktų politikų.
Sąrašuose tokių apgavikų buvo 38, šiemet į tokį titulą pretenduoja – 24.

BIUDŽETININKAI – NE VISUOSE SĄRAŠUOSE
Kandidatų, kuriems po rinkimų teks apsispręsti: Tarybos mandatas ar pareigos, daugiausia, kaip, beje, ir per praėjusius rinkimus, yra Valstiečių liaudininkų sąjungos sąraše. Iš 26 siūlomų kandidatų, dešimt – Savivaldybės administracijos ir jos padalinių darbuotojai.
Sunku būtų patikėti, kad mokamą darbą į mandatą iškeistų seniūnai, Savivaldybės juristas Antanas Naujokas, Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus ar valstiečius liaudininkus į rinkimus vesiantis skyriaus pirmininkas Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas.
Per praėjusius rinkimus Socialdemokratų partijos kandidatų sąraše rinkėjų apgaudinėtojų buvo tik keturi, šiemet – dvigubai tiek. Rinkėjams Taryboje peršasi atstovauti ne tik kai kurių švietimo įstaigų vadovai, bet ir Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys, Šilumos tinklų vadovas Jonas Jurkus.
Liberalų sąjūdžio Mažeikių skyriaus sąraše – dviejų biudžetinių įstaigų vadovai, Darbo partijos – vienas.
Apgavysčių galimybės neišvengė ir Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio suformuota koalicija, kurioje net trijų – Viekšnių, Ruzgų ir Sedos mokyklų vadovų pavardės.

„PIRMAUJA“ VALSTIEČIAI LIAUDININKAI
Valstiečių liaudininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Rimantas Gramas teigė, kad rinkimai – komandinis žaidimas. Anot jo, koks skirtumas, kas Taryboje vykdys jų programą, kokios asmenybės dalyvaus Tarybos darbe, ir todėl kandidatų jie nerūšiuoja pagal pareigas, darbus.
„Į politinius postus gali patekti tik Tarybos nariai“, – sąrašo lyderis prasitarė, kodėl kai kurie biudžetininkai veržiasi į sąrašus.
R. Gramas patikino, kad kandidatų sąraše yra žmonių, galinčių dirbti įvairiuose valdžios postuose, tačiau į klausimą, kokių siektų, atsakė lakoniškai: „Dar nesitarėme“.
Savivaldybės juristas Antanas Naujokas buvo atviresnis.
„Ko gero, galiu tikėtis ir politinio posto. Einu ne vedamas ambicijų, o noro dirbti. Bet kokią atsakomybę pasirengęs prisiimti“, – teigė Valstiečių liaudininkų sąjungą pasirinkęs valstybės tarnautojas.
Jeigu ne aukštesni postai Taryboje, A. Naujokas mano, kad naudingesnis būtų Savivaldybės administracijoje, kuri iš esmės rengia Tarybai tvirtinti pateikiamus sprendimų projektus.
Dėl to, jeigu jam tektų eiti tik eilinio Tarybos nario pareigas, jis mandatą perleistų kitam.

Į POLITINIUS POSTUS – VIENAS KELIAS
Socialdemokratus į rinkimus vesiantis skyriaus pirmininkas Antanas Tenys mano, kad formuluotė „rinkėjų apgaudinėtojai“, „melagiai“ esanti neteisinga.
„Tokia sistema, kad kito kelio kaip rinkimai, norint užimti mero, vicemero, Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų postus, nėra, nes šios pareigybės – politinio pasitikėjimo“, – komentavo politikas.
Anot jo, rinkimų rezultatai padiktuos, kaip elgtis vadinamajam biudžetininkui. Vargu ar politinių postų nesulaukęs žmogus atsisakys mokamo darbo (eilinis Tarybos narys per mėnesį gauna tik 141 litą išlaidoms padengti).
Liberalų sąjūdžio Mažeikių skyriaus pirmininkas ir kandidatų sąrašo lyderis, UAB „Kvistija“ direktorius Virgilijus Eidimtas negalėjo tiksliai atsakyti, kaip elgtųsi sąraše esančių dviejų švietimo įstaigų vadovai, jeigu jie būtų išrinkti į Tarybą.
„Bet jeigu žmogus eina į rinkimus, vadinasi, pasiruošęs Taryboje dirbti“, – spėjo politikas.
Darbo partijos skyriaus pirmininkė UAB „Europos tyrimai“ ir UAB „Valauvis“ apklausėja-vyriausioji finansininkė Laimutė Kačerauskienė tikino, kad jų sąraše melagių nėra.
„Ji veikli, gabi moteris, eitų į Tarybą“, – garantavo, kalbėdama apie po šios partijos vėliava einančios vienos švietimo įstaigos vadovę.

APGAVO NE TIK RINKĖJUS
Naujosios sąjungos (socialliberalų) Mažeikių skyriaus pirmininkės Izoletos Savickajos teigimu, pagal Konstituciją visi lygūs, visi turime tokias pat teises būti išrinkti merais. Tačiau socialliberalai šiuose rinkimuose nutarė nevilioti rinkėjų žmonėmis, kurie neitų į Tarybą.
Vis dėlto, I. Savickajos manymu, kur kas blogesnis dalykas yra tai, kad kandidatai išduoda ne tik rinkėjus, bet ir savo kolegas. Per praėjusius rinkimus Naujoji sąjunga gavo du mandatus, tačiau po kurio laiko su jos sąrašu rinkimus laimėjusi Laima Nagienė pasirinko socialdemokratus.
Tokią pat patirtį turi ir „darbiečiai“. Į Socialdemokratų partiją perėjo Tarybon kaip Darbo partijos skyriaus pirmininkė išrinkta Ina Krauzienė. Į Tarybą kaip Socialdemokratų sąjungos atstovė išrinkta Judyta Čejauskienė po kurio laiko taip pat pasirinko socialdemokratus.
Šių partijų lyderiai teigė šį kartą buvę budresni – atsakingiau rinkosi, reitingavo savo kandidatus.

VADOVAUTI TARYBAI SUTIKTŲ DAR KARTĄ
Viešojoje erdvėje ne pirma diena rikiuojamos pavardės politikų, po rinkimų pretenduojančių užimti svarbiausius valdžios postus. Dvi kadencijas Tarybai vadovaujantis V. Džiugelis, vienos iš savarankiškai išsikėlusių kandidatų koalicijų lyderis, neslepia turįs ambicijų ir toliau vadovauti Tarybai bei tęsti pradėtus darbus.
Mediko išsilavinimą turintis politikas mano, kad kompetencijos pakaktų vadovauti ir Savivaldybės administracijai. Tačiau patikino, kad jeigu pagal rinkėjų valią koalicijoje atsirastų kitų lyderių, jis užleistų šį postą kitiems.
Mero duonos yra tekę ragauti ir Konservatorių partijos lyderiui medikui Sigitui Kakčiui.
„Būtų neatsakinga teigti priešingai. Viskas priklausys nuo rinkėjų pasitikėjimo. Svarbu besiformuosiančios daugumos tikslai, puoselėjamos vertybės, programinės nuostatos. Valdžia – tai ne koks nors grobis, kurį dalijasi rinkimus laimėję asmenys. Valdžia – tai yra rimtas darbas ir atsakomybė, ir todėl man būtų ne vis vien, su kuo tą bendrą darbą atlikti. Todėl koalicijos partnerius rinksimės labai apdairiai“, – pasiteiravus, galbūt į politiką sugrįžęs mažeikiškis vėl siekia šio posto, atsakė pašnekovas.

MERO POSTAS – POPULIARUS
Tarp kandidatų į merus minimas ir socialdemokratas ūkininkas Antanas Tenys. Politikas prasitarė partiečiams davęs sutikimą.
„Aš negalėjau kitaip. Taip jau išėjo“, – teigė jis ir pridūrė, kad viską lems rinkėjų pasitikėjimas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatus į rinkimus vesiantis dabartinės Tarybos opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius patikino, kad kėdžių nesiskirstė. Tačiau sąrašo lyderis neneigė, kad jeigu formuojant koaliciją jam būtų pasiūlyta mero ar Savivaldybės administracijos vadovo kėdė, „be abejonės“, sutiktų.
„Koalicijos KITAIP“ sąrašo lyderis viešosios įstaigos „Mažeikių sporto centras“ direktorius Rosvaldas Gorbačiovas taip pat minimas tarp pretendentų į merus.
„Jeigu laimėtume ir tektų dalyvauti savivaldoje – kodėl gi ne? O Rosvaldą Gorbačiovą matome kaip nepriklausomą, bendraujantį, charizmatišką žmogų, atitinkantį merui reikalingus kriterijus“, – kandidato privalumus vardijo vienas iš koalicijos lyderių, verslininkas, „Santarvės“ leidėjas Alvydas Balčiūnas.
Kandidatas patikino, kad koalicijoje yra žmonių, kurie sugebėtų eiti ir kitokias svarbias pareigas.
„Atsakomybės mes nebijome“, – pridūrė pašnekovas.
„Veiklių mažeikiečių“ koalicijos lyderis UAB „Saurida“ vadovas Saulius Rancas tikino, kad tarp jų kandidatų nemažai yra tokių, kurie galėtų užimti atsakingus postus.
„Jeigu pagal rinkėjų balsus būčiau vienas iš lyderių, tada kelčiau savo kandidatūrą į merus“, – neslėpė tokių ambicijų turįs pašnekovas.
Šiuo metu laikinai nedirbantis naujos Mažeikiuose partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Vitas Smilgys yra bandęs patekti į Tarybą su kita partija, negavusia nė vieno mandato. Politikas tvirtino, kad partijos kandidatai postų dar nesidalija.
„Aš irgi norėčiau būti meras. Kokie minusai, dėl ko negalėčiau?“ – klausė pašnekovas ir pridūrė turįs aukštąjį išsilavinimą, patirties, kurią galėtų panaudoti.

SVARBIAUSIA – ATSTOVAUTI SAVIVALDOJE
Į savivaldą pretenduoja ir daugiau naujų Mažeikiuose partijų, tačiau jų atstovai kol kas tikino apie postus negalvojantys.
Krikščionių partijos Mažeikių skyriaus pirmininkas, UAB „Ginternas“ vadovas Gintaras Beržanskis dalyvavimą rinkimuose pavadino informacine kampanija. Jeigu ir nelaimėtų mandatų, naujosios partijos atstovai ketina dalyvauti Tarybos, komitetų posėdžiuose – kad save pristatytų ir susipažintų, kaip sprendžiamos rajono problemos.
„Nebūtinai postai. Mūsų tikslas yra dalyvauti savivaldoje“, – teigė Žemaičių partijos Mažeikių skyriaus pirmininkas, architektas Tomas Pudžiuvis.
Neseniai susikūręs Lietuvos liaudies partijos Mažeikių skyrius taip pat dalyvauja rinkimų kovoje. Skyriaus pirmininkas Algis Markevičius, buvęs Mažeikių rajono policijos komisaras, dabar išėjęs užtarnauto poilsio, paaiškino, kad partijos tikslas yra prisidėti prie miesto kūrimo, gyventojų problemų sprendimo.
„Nei man asmeniškai, nei komandai jokių postų nereikia. Turime kitus darbus, užsiėmimus, pajamas“, – akcentavo pašnekovas.
Jokių postų nesiekia ir į Tautos prisikėlimo partiją susibūrę, Mažeikiuose gimę ir užaugę jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų.
„Mes turime darbus, todėl mūsų tikslas nėra postai, mūsų tikslas – dalyvauti priimant sprendimus mažeikiškiams“, – paaiškino skyriaus pirmininkas, Šiaulių universiteto studentas Mantas Badaukis.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Rinkimų komisijos pirmininkei Alvydai Purauskytei ir pavaduotojui Romualdui Milevičiui šis rinkimų turas ypač sudėtingas – tiek daug kandidatų dar nėra buvę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto