Kai kurių Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovai laisvai interpretuoja Švietimo įstatymą, kuriame nurodoma, jog mokykla privalo užtikrinti ugdymo ir mokymo programų vykdymą.
Pedagogui susirgus ar kur nors išvykus, dažniausiai jo pamokos nėra pavaduojamos. Teisinamasi, kad trūksta specialistų, sunku suderinti pamokų tvarkaraštį, kaltinama Švietimo ir mokslo ministerija dėl mokytojų darbo krūvio ribojimo. Tuo tarpu mokiniai patys sprendžia, kaip jiems praleisti laisvas pamokas.
NERIMAUJA
DĖL NEVEDAMŲ PAMOKŲ
„Santarvė“ gavo vienos Mažeikių mokyklos abituriento laišką. Dvyliktokas nerimavo, kad kuris laikas nevyksta matematikos pamokos.
„Mokytojas dingo, mūsų niekas nemoko. Kažkodėl niekam nerūpi, kad iki matematikos egzamino liko mažiau nei mėnuo. Ką mums, abiturientams, apie tai galvoti? Juk viskas garuoja iš galvų. Manau, dėl tokio požiūrio į pamokas mokykla gali tik pasvajoti apie gerus rezultatus“, – piktinosi jaunuolis.
Šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja „Santarvei“ paaiškino, kad dvyliktokams matematikos pamokos nevedamos dėl mokytojo ligos. Jo niekas nepavaduoja dėl Švietimo ir mokslo ministerijos kaltės, griežtai ribojančios valandų krūvį mokytojams. Esą visi mokyklos specialistai turi didelius krūvius, todėl negali užimti sergančio mokytojo pamokų.
Pedagogė nustebo išgirdusi, kad ministerija leidžia daryti išimtis, tai yra kai kuriais atvejais didinti pamokų krūvius.
„Tada aš visko nežinau… Man tai tikrai naujiena…“ – stebėjosi pavaduotoja.
MOKYTIS NAMUOSE
AR MOKYKLOJE?
Praėjus vos kelioms valandoms po pokalbio su direktoriaus pavaduotoja, į „Santarvės“ redakciją sugužėjo būrys laišką parašiusio abituriento bendraklasių. Moksleiviai piktinosi, kad kažkas išdrįso juodinti jų matematikos mokytoją bei auklėtoją.
„Mūsų auklėtojas serga! Jo santykiai su klase yra nerealiai geri! Negi jis negali susirgti? Dabar atėjo lietuvių kalbos mokytoja ir pradėjo mums priekaištauti, kad mes skundžiamės. Tačiau tik keletas mokinių yra nepatenkinti dėl to, kad nevyksta pamokos. Mes puikiausiai galime mokytis namuose“, – vienas per kitą kalbėjo įsikarščiavę dvyliktokai.
Paaiškinus, jog mokytojas, kaip ir kiekvienas žmogus, gali sirgti, ir dėl to jis jokiu būdu negali būti kaltinamas, jaunuoliai pripažino, kad mokykloje yra problema dėl pamokų pavadavimo.
„Tačiau jeigu jūs nurodysite, apie kokią mokyklą ir kokį mokytoją kalbama, mūsų auklėtojas gali dar labiau susirgti“, – nuogąstavo moksleiviai. Sutarėme, kad neatskleisime nei mokyklos, nei mokytojo pavardės.
Dvyliktokai sakė tikį lietuvių kalbos mokytojos paaiškinimu, jog mokykloje nėra nė vieno pedagogo, galinčio pavaduoti susirgusį matematiką. Be to, jų nuomone, kiekvienas dvyliktokas privalo būti sąmoningas ir pats rūpintis savo žinių kokybe, o kelios praleistos pamokos jokios neigiamos įtakos neturi. Juolab beveik visi naudojasi korepetitorių paslaugomis.
„Aš nenoriu, kad kiti mokytojai užimtų pamokas. Galiu mokytis namuose. Pavaduojantis mokytojas dažnai naudoja kitokią nei įprasta metodiką, mums sunku persiorientuoti, išderina. Be to, mokytojai atidirba už nebūtą laiką, papildomai duoda darbo“, – kalbėjo Reda.
TRŪKSTA
SPECIALISTŲ
Švietimo skyriaus vedėją Apolinarą Stonkų nemaloniai nustebino pedagogų reakcija į abituriento keliamą problemą.
„Vienareikšmiai galiu pasakyti, jog mokytojai pasielgė netinkamai. Jeigu vaikams nėra pamokų, jie turi teisę išsiaiškinti, kokios to nebuvimo priežastys. Jeigu dvyliktokas rimtai ruošiasi studijoms, nerimauja dėl artėjančių egzaminų, natūralu, kad jam rūpi mokymo kokybė. Vaikas į mokyklą ateina ne tam, kad sužinotų, jog pamokos nebus, o tam, kad mokytųsi“, – kalbėjo vedėjas.
A. Stonkus teigė, jog būtina pavaduoti pamokas, tačiau pripažino, kad ne visada įmanoma tai padaryti. Didžiausia problema – nėra kam pavaduoti.
„Galite paryškintomis raidėmis parašyti, jog mūsų rajone mokytojų yra tiek, kiek jų reikia. Kalbu apie dirbančius mokytojus. Todėl bet kurio pedagogo išvykimas ar susirgimas mokyklai kelia didelių problemų“, – apgailestavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Vis dėlto, anot A. Stonkaus, mokyklos administracija privalo spręsti šią problemą, ieškoti resursų, o išleidžiamosioms klasėms skirti didžiausią dėmesį.
Vedėjas neneigia girdėjęs, kad kai kurių mokyklų vadovai bando taupyti lėšas nepavaduojamų pamokų sąskaita. Tačiau Švietimo skyrius nėra gavęs nė vieno panašaus pobūdžio skundo.
„Jeigu sužinosime, kad tokiu būdu yra taupoma, būtinai reaguosime“, – pažadėjo A. Stonkus.
LAUKIA ETATINIO
APMOKĖJIMO
Gabijos gimnazijos direktoriaus Stasio Šiurkaus teigimu, susirgus mokytojams, daugiausia problemų kyla dėl pamokų tvarkaraščio derinimo.
„Mūsų mokykloje netrūksta specialistų, tačiau tenka kaitalioti tvarkaraštį. Žinoma, galima sakyti, kad vadovai taupo pinigus, tačiau tai yra tokia smulkmė, kad nieko doro nesutaupysi. Domėjausi, kaip mokytojų pavadavimas yra sprendžiamas kitose valstybėse. Pasirodo, yra mokytojų rezervo kontoros, kuriose mokyklos gali „išsinuomoti“ žmogų“, – sakė direktorius.
Pasak S. Šiurkaus, pamokų pavadavimo problemą išspręstų etatinis apmokėjimas už pedagogų darbą. Tada galima būtų bet kurį tądien laisvą specialistą siųsti vesti sergančio ar išvykusio mokytojo pamokų.
„Dabar kuriame, buriame, kaip išsisukti iš susidariusios situacijos. Jeigu žinome, kad mokytojas neilgai sirgs, pamokų nepavaduojame. Mokiniai gali laisvą pamoką praleisti skaitykloje prie knygų, laikraščių ar kompiuterių arba valgykloje“, – kalbėjo Gabijos gimnazijos vadovas.
Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė bei Viekšnių gimnazijos vadovas Rimantas Gricius tikino neturį problemų dėl specialistų stygiaus. Abu pripažino, kad neskubama pavaduoti pamokų, jeigu žinoma, kad pedagogo liga nėra ilgalaikė.
„Pasitaiko atvejų, kai pamokų niekas neužima. Tada sujungiame pamokas ir vaikus anksčiau išleidžiame namo. Vienaip ar kitaip išsisukame“, – prisipažino B. Liutkuvienė.
Eltos nuotraukos
Prieš abitūros egzaminus – laisvos pamokos
