Autoriaus nuotrauka
Prieš trisdešimt metų Mažeikiuose, Vyšnių ir Bažnyčios gatvių sankirtoje, susirinko gausus būrys mažeikiškių – čia pašventinta koplytėlė įamžino Dievo Motinos Marijos ir Viešpaties namų atminimą. Apie šį įvykį tada rašė ir mūsų laikraštis.
Ši koplytėlė įsiliejo į bendrą miesto vaizdą ir taip jame prigijo, kad jos vietą taksi vairuotojai puikiai žino ir tada, jeigu nenurodomas adresas.
Vizijų netrūko
Prieš trisdešimt metų birželį minėtų gatvių sankirtoje pašventintos koplytėlės pamatuose buvo įmontuota dokumentinė kapsulė, kurios akte pažymėti pagrindiniai šioje vietoje kažkada buvusios bažnyčios istoriniai duomenys. Po juo pasirašė į šią šventę iš Klaipėdos atvykęs monsinjoras kunigas Jonas Gedvila, miesto meras Jonas Jurkus, architektas Henrikas Štaudė, koplytėlės statybos iniciatoriai choristas Vytautas Gargasas, poetė Sofija Šviesaitė bei kiti iniciatyvinės grupės nariai.
„Šis skveriukas tarp gyvenamųjų namų ir daugiaaukščio pastato, kuriame planavome statyti koplytėlę, buvo įsikomponavęs visiškai organiškai. Vis dėlto šią vietą rinkomės ne dėl grožio, o dėl to, kad čia ir buvo istorinė senosios bažnyčios vieta. Aš projektavau koplytėlės vietą, skulptorius Zenonas Steponavičius kūrė skulptūrą, o mintis ir pasiūlymus teikė tikinčiųjų suburtas organizacinis komitetas, kurie turėjo savo norus ir pirmines vizijas: su jais viską aptarinėjome, derinome, projektuojant pateikėme įvairius eskizus ir išėjo tai, kas dabar čia yra“, – apie statybas pasakojo architektas H. Štaudė.
Pasak jo, norėjosi išlaikyti senovinių koplytėlių proporcijas – visi prisimena medines, žemas, kresnas liaudiškas koplytėles. Nors koplytėlė Mažeikiuose buvo statoma iš kitos statybinės medžiagos nei liaudiškosios, minėtą idėją pavyko įgyvendinti.
Pavertė sandėliu
Senoji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia daugelio ją mačiusių mažeikiškių prisiminimuose liko kaip didelis medinis statinys, kurį laiką buvęs sandėliu. Pro jį senamiesčio gyventojai eidavo į miesto paplūdimį, galima sakyti, kad už šio statinio toliau iki pat Ventos upės driekėsi laukai.
Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose šioje vietoje buvo pastatyta 1905 metais, gegužės 11-ąją čia pirmąsias šv. Mišias laikė kunigas Pranciškus Meškauskas, o pirmasis vargonininkas buvo Karolis Pukelevičius.
Nuo 1951 m. senojoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos, 1959 metais po vyskupo P. Maželio apsilankymo ši bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas, todėl 1960 metais Mažeikių rajono vykdomasis komitetas perėmė senosios bažnyčios patalpas ir jas pavertė sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė, o 1984 metais bažnyčia nugriauta.
Rezultatas pranoko lūkesčius
Koplytėlės pašventinimo metais „Santarvės“ skaitytoja J. Kveselaitienė rašė: „Pernai perskaičius laikraštyje apie koplytėlės statybą kažkokiame kieme, suabejojau to užmojo tokiu gražiu rezultatu, koks dabar pasirodė. Koplytėlė ne kieme, o prie gatvės kampo, ateini Bažnyčios gatve iki šios vietos ir pasuki pro vartelius į bažnyčią. Miela malonu: dailus skveriukas ir mažytis kelių medelių miškelis, suolelių pora pasėdėti.“
Puikiai šią vietą prisimena ir 1987 metais čia daugiabučio namo statybą pradėję tuo metu vadinamojo jaunimo gyvenamojo komplekso entuziastai. Bažnyčios pastatas buvo jau nugriautas, tada dar Vyšnių gatve buvo galima tiesiogiai išvažiuoti į Naftininkų gatvę, kiek vėliau nugriovė ir šalia bažnyčios stovėjusį mėlyną medinį namą, pradėjo tverti tvoras, ir išėjo toks uždaras kiemelis.
„Apie koplytėlės statybas sužinojome tik iš kalbų, niekas su mumis nederino, tačiau visi norėjome, kad ji čia būtų: senolės pasakojo, kad čia šventa vieta, norėjome tokioje vietoje ir gyventi, ir vaikus auginti. Mes ir dabar šią vietą gerbiame – vaikams paaiškiname, kad žaidimams šalia yra aikštelė. O koplytėlė yra maloni akiai bei daro mūsų kiemą išskirtinį: kai pažįstami iš kitų miestų klausia, kur rasti mūsų namus, galime drąsiai pasakyti: „Mažeikiuose, prie koplytėlės“, šią vietą ir nepasakius adreso puikiai žino taksi vairuotojai“, – pasakojo šioje vietoje nuo pat namo pastatymo gyvenantis treneris Benjaminas Milis.
Tapo miesto akcentu
Po senosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios nugriovimo praėjus dešimčiai metų naujos būsimosios bažnyčios vietoje buvo pašventintas jos statybos vietą žymintis kryžius, o 1996 metų gegužę naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, tuometinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius aukojo pirmąsias šv. Mišias, pašventino ir šios bažnyčios kertinį akmenį.
2005 metų rugsėjį buvo pašventinti keturi iš Vokietijos atvežti varpai, kurie vėliau iškelti bokšte, o tų pačių metų spalio 9-ąją Mažeikiuose įvyko naujosios miesto Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios konsekravimas.
„Mano darbai Mažeikiuose kaip vaikai – laksto be tėvų gyvenime vieni, tačiau visada, turėdamas darbinių reikalų mieste, pravažiuoju pro juos, apžiūriu. Galiu pasakyti, kad miestas šiuo metu atrodo puikiai, grožiuosi juo. Gerai, kad Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia iškilo miesto centre, dabar atrodo, kad tas pastatas ir turėjo būti toje vietoje, jis tapo miesto akcentu. Prieš statybas, ieškant vietos, vyko vienokių ar kitokių diskusijų, kur ją statyti, tačiau aš jaučiau ir dabar matau, kad tai buvo ta vieta, kur bažnyčia ir turėjo būti“, – kalbėjo šį statinį su kolegomis projektavęs architektas H. Štaudė, dabar dirbantis sostinėje.
