Mažeikių rajono vadovai pageidauja, kad į privatizavimo objektų sąrašą būtų įtrauktas Savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantis Vasaros teatro pastatas, mažeikiškių vadinamas „dramblio būda“. Iš vienintelio Mažeikių miesto parko privatizavimui atriektas ir daugiau nei 67 arų žemės sklypas. Teigiama, kad taip būtų išspręstas vaiduokliu virtusio pastato likimas ir ne vienu milijonu papildytas Savivaldybės biudžetas. 
PAŽADŲ – DAUG, DARBŲ – NĖ VIENO
Ketvirtadienį Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto nariams buvo pateiktas Tarybos sprendimo projektas dėl Vasaros teatro, esančio miesto parke, įrašymo į privatizavimo objektų sąrašą.
Projektą pristatęs Ūkio plėtros skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas politikams priminė, kad „dramblio būdos“ likimo svarstymas prasidėjo prieš dvejus metus.
Tada taip pat buvo siūloma privatizuoti pastatą.
Tačiau, pasipriešinus Mažeikių miesto visuomenei, buvo nutarta perduoti pastatą pagal panaudą Kino, meno ir muzikos klubui „Avera“. Šis įsipareigojo per penkerius metus sutvarkyti Vasaros teatro elektros įrangą, uždengti stogą, privesti vandentiekį, kanalizaciją, suremontuoti sceną, apšiltinti sienas bei atlikti kitus remonto darbus. „Avera“ žadėjo, kad šis pastatas taps vieta, kur jaunimas galės kūrybiškai tobulėti ir plėsti akiratį.
Kadangi gražūs pažadai liko tik pažadais, o Vasaros teatras ir toliau nyko bei tapo įtartinų susibūrimų vieta, buvo nuspręsta nutraukti sutartį su minėtu klubu.
Po kurio laiko Ekonomikos komitetas pritarė sprendimo projektui Vasaros teatrą pripažinti nereikalingu, jį nurašyti ir nugriauti. Tačiau šis sprendimo projektas Taryboje nebuvo svarstytas – pastatu susidomėjo Kauno muzikos firma „Combo“, kurios vadovai politikams pristatė savo ketinimus.
„Po pristatymo jie atėjo į Savivaldybę, parašė prašymą. Mes jiems atskleidėme visas galimybes, paaiškinome, kad negalės privatizuoti pastato bei susigrąžinti įdėtų lėšų. Jie greitai atvėso, nebederino jokių klausimų. Neseniai sužinojome, kad čia jie nieko nebeketina daryti“, – pasakojo J. Sperauskas.
Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio (tada „Combo“ atstovai Tarybai pristatė savo ketinimus – V. S.) „dramblio būda“ degė ne kartą. Kažkada buvęs miesto kultūros židinys vis labiau virsta Senamiesčio parko lankytojams ir aplinkiniams gyventojams šiurpą keliančiu objektu.
„Norėdami, kad galų gale būtų išspręstas šio Savivaldybei priklausančio pastato likimas, siūlome jį įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą“, – siūlė Ūkio plėtros skyriaus vedėjas.
NEPRITARĖ SPRENDIMO PROJEKTUI
Sprendimui privatizuoti Vasaros teatrą pasipriešino Tėvynės sąjungos narys Rimantas Norkus. Jo nuomone, Senamiesčio parkas yra mažeikiškių poilsio zona, todėl nederėtų į ją įsileisti privatininkų.
Politikas nesutiko su teiginiu, kad savininkas privalėsiąs įsipareigoti pastatą naudoti kultūrinei veiklai plėtoti.
„Negalima iš parko atimti gabalo žemės ir perduoti savininkams. Pagal įstatymą jie trejus metus gali ten nieko nedaryti, o paskui nugriauti pastatą, savo žemę aptverti tvora ir daryti, ką nori“, – svarstė R. Norkus.
Beje, panašaus pobūdžio nuogąstavimus dar praėjusiais metais išsakė Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė.
„Darbo grupės nuomone, pastatą privatizuoti yra netikslinga, nes, į vienintelį senamiestyje esantį parką įleidus privatininkus, gali atsirasti tvoros ar užrašai: „Privati valda“, – rašoma šios darbo grupės posėdžio protokole.
Ekonomikos komiteto nariai nepritarė sprendimo projektui įtraukti Vasaros teatro pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą ir pareikalavo, kad Tarybai būtų pateiktas dar vienas sprendimo projektas dėl šio pastato nugriovimo.
NEMATO NIEKO BLOGO
Nei meras Vilhelmas Džiugelis, nei Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvei“ negalėjo pasakyti, kam kilo idėja privatizuoti Vasaros teatro pastatą. Esą praėjusiais metais buvo atmestas siūlymas nugriauti pastatą, todėl bandyta ieškoti kito varianto, tai yra jį privatizuoti.
Abu teigė nesą asmeniškai suinteresuoti dėl šio pastato bei daugiau nei 67 arų žemės sklypo privatizavimo, abu tikino, kad potencialių pirkėjų taip pat nežiną.
„Dabar ten – absoliuti betvarkė. Žmonės skundžiasi, „Combo“ jo atsisakė, vadinasi, reikia kažką daryti. Nematau nieko blogo, jeigu pastatas būtų privatizuotas. Gal suaktyvintų kultūrinę veiklą mūsų mieste“, – svarstė meras.
B. Kryžiaus nuomone, privatizuojant Senamiesčio parko sklypą, galima būtų nustatyti tam tikrus apribojimus, tai yra savininkas turėtų įsipareigoti čia vykdyti kultūrinę ar sportinę veiklą arba, pavyzdžiui, statyti keturių žvaigždučių viešbutį.
„Kai kurie Tarybos nariai mums išsakė priekaištų, kad, nenorėdami privatizuoti „dramblinės“, mes atsisakome keliais milijonais litų papildyti rajono biudžetą ir dar patys ketiname mokėti už jos nugriovimą. Neabejoju, kad pirkėjų atsiras ir mokės brangiai, nes čia – poilsio zona“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius.
Vis dėlto B. Kryžius „Santarvei“ prisipažino nerimaująs dėl sklypo Senamiesčio parke pardavimo – gali pasikartoti Plinkšių dvaro privatizavimo istorija: dabartiniai savininkai pamiršo viešai išsakytus gražius ketinimus, dvaro teritoriją aptvėrė tvora ir ten neįsileidžia plinkšiškių.
TAPO ĮRANKIU?
Meras V. Džiugelis „Santarvei“ prasitarė, kad Savivaldybės vadovų gamybiniame pasitarime neetatinis vicemeras Kęstutis Bartkevičius raginęs parduoti Vasaros teatro pastatą. Pats K. Bartkevičius Ekonomikos komiteto posėdyje nedalyvavo. „Santarvei“ jis teigė esąs nustebintas tokio Savivaldybės vadovų operatyvumo rengiant šio klausimo sprendimo projektą.
„Iš tikrųjų antradienį gamybiniame pasitarime kalbėjau apie tai. Parkas – mano mėgstamiausia pasivažinėjimo dviračiu vieta. Matau, kas ten dedasi. Klaiku! Kalbėjausi su „Combo“ atstovu, žinau, kad jie to pastato nebenori. Todėl ir pasiūliau priimti kažkokį sprendimą. Juk negalima leisti niokoti tokios gražios vietos. Tikrai nesitikėjau, kad taip greitai bus parengtas sprendimo projektas. Pasirodo, pas mus mokama dirbti. Gal nuo šiol ir kiti klausimai taip pat greitai bus sprendžiami“, – neslėpdamas ironijos kalbėjo vicemeras.
K. Bartkevičius patikino nepretenduojąs tapti šio sklypo savininku, nežinąs ir potencialių pirkėjų. Apskritai nesąs įsitikinęs, kad parduoti pastatą ir žemės sklypą būtų teisingiausias sprendimas. Tačiau iki šiol Savivaldybė neturi „nei strategijos, nei vizijos“, kaip pastatą tvarkyti.
„Nesuprantu, kodėl, pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybė sugeba administruoti savo pastatus, o mūsiškė – ne. Be to, nežinojau, kad yra numatyta parduoti ir žemės sklypą. Taip, jie sugebėjo viską gražiai sudėlioti, o aš, matyt, tapau įrankiu tam planui vykdyti“, – įtarė K. Bartkevičius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Šį ketvirtadienį Savivaldybės taryba spręs, ar įtraukti Vasaros teatro pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą.