Profesorė A. Balčytienė: „Dezinformacijos tikslas – supainioti, sugriauti pasitikėjimą“

Profesorės Auksės Balčytienės teigimu, dezinformacija yra reiškinys ir visa veiksmų sistema,
kuri veikia kenkėjiškai, sistemingai, o jos siekis – sėti abejonę ir supainioti. Jono PETRONIO nuotr.

Šiuo metu viešojoje erdvėje vyrauja didesnė sumaištis nei įprastai, todėl į tyčia skleidžiamą klaidingą informaciją galime reaguoti jautriau, emocingiau.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorė, DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja Auksė Balčytienė įspėja: dezinformacija yra strategiškai suplanuota kenkti ir sužadinti neigiamas emocijas. Tam, kad informacijos gavėjai būtų atsparūs įvairioms manipuliacijoms ir melagienoms, svarbu nuolat ugdytis kritinį mąstymą – ne tik skaityti ir domėtis, bet abejoti, kelti klausimus, ieškoti faktų ir argumentų.

Veikia ne tik emociškai, bet ir fiziškai

VDU profesorės A. Balčytienės teigimu, kaip ir kiekvienas karas ar susipriešinimas, iškilusi nežinios situacija ar reali akistata su grėsme, informacinis karas žmonėms kelia stresą, pasėja nerimą ir pasimetimo jausmus, o tai neigiamai veikia ne tik žmogaus nuotaikas, bet ir fizinę būseną.

Jei iš pradžių negatyvi informacija žmogų įtraukia, kelia susirūpinimą ir mobilizuoja veikti, ilgainiui visa tai pradeda sekinti, apima bejėgiškumas, negalėjimas įprastai elgtis, išbūti „nepatogume“.
„Tad strategiškai ir motyvuotai konstruojama dezinformacija ir manipuliacijos taiko į išankstines žmonių nuostatas (ypač tuomet, kai šioms jau yra „paruošta dirva“ – jau anksčiau buvo pasėta abejonė ar įvardintas kažkoks nepasitenkinimas), veikia ne tik žinias ir žinojimą, ne tik laužo pasitikėjimą. Tikslingai suplanuota kenkti ji sužadina emocijas, o galiausiai pakerta ir fiziškai“, – akcentavo A. Balčytienė.

Siekia apipinti abejonėmis

VDU profesorė pažymėjo, kad dezinformacijos tikslas – supainioti, sugriauti pasitikėjimą, įsiterpti į įprastas žinojimo schemas, sėti abejonę ir kenkti. Siekis sugriauti turimą žinojimą, ko dažniausiai siekia Kremliaus (Rusijos) propaganda, yra ypač radikalus.
Tarp dažnų melo naratyvų, transliuojamų iš Rusijos, kaip tik tokie ir dominuoja: „atseit“ Vakarų demokratija silpsta, politikai neranda sprendimų kasdienėms problemoms (sveikatos, o dabar – ekonomikos ir energetinei krizei) spręsti.

„Šiems manipuliatyviems ir strategiškai Vakarus pulti sutelktiems tikslams dezinformacija, kaip vienas dažniausiai taikomų informacinio karo įrankių, gali panaudoti ir tikrus faktus, ir teisingą (tikrą) informaciją. Tačiau visa tai siekiama apipinti abejonėmis, supriešinimais, kažkokiais asmeniniais iš neva patirties ateinančiais įrodinėjimais – kitaip sakant, viskuo, kas tik „tarnauja“ manipuliatoriaus tikslui“, – paaiškino profesorė.

Manipuliatyviems ir strategiškai Vakarus pulti sutelktiems tikslams dezinformacija, kaip vienas dažniausiai taikomų informacinio karo įrankių, gali panaudoti ir tikrus faktus, ir teisingą (tikrą) informaciją. Tačiau visa tai siekiama apipinti abejonėmis, supriešinimais, kažkokiais asmeniniais iš neva patirties ateinančiais įrodinėjimais – kitaip sakant, viskuo, kas tik „tarnauja“ manipuliatoriaus tikslui.

Ji teigė, kad dezinformaciją trumpai galima apibūdinti kaip reiškinį ir visą veiksmų sistemą, kuri veikia kenkėjiškai ir sistemingai, suardo nuomonės formavimui įprastą ar nusistovėjusią praktiką: primygtinai „stumia“ atitinkamą požiūrį, sumenkina bet kokią kritiką. To pasekmė – pasitikėjimo praradimas ir pasėta abejonė, arba kitaip – greitai įsiūlytas susidariusios probleminės situacijos sprendimas.

Kritinis mąstymas – ugdomas nuolatos

VDU profesorė A. Balčytienė pabrėžė, kad kritinis mąstymas yra išskirtinai svarbus ugdantis atsparumą dezinformacijai. Tai pradedame lavinti dar mokykloje: „Tą realiai patiriamą ir išgyvenamą kritinio mąstymo ugdymosi procesą žmonės atlieka mokydamiesi – skaitydami ir analizuodami viską, ką išgirdo, perskaitė ar pamatė. Tokių dalykų mokomasi logikos, literatūros, dailės, istorijos, geografijos, tiksliųjų mokslų pamokose. Tad taip mokydamiesi mokiniai išmoksta mąstyti – mokymosi pradžioje įgiję paprastesnius teksto suvokimo įgūdžius, galiausiai pasiekia gilesnio ir net labai gilaus argumentavimo gebėjimą.
Tad kritinį mąstymą pradedame ugdytis būdami dar labai jauni ir su mentoriais – mokytojais, ugdymosi treneriais ar kažkurios srities žinovais.“

Anot profesorės, kritinio mąstymo lavinimas yra tęstinis: „Jis niekada nenutrūksta, žinoma, jei tik neslystama paviršiumi, o reaguojama į aplinką. Tiesą sakant, tam tikrą kritinį mąstymą bent jau teoriškai turėtume patirti visur – mieste, gamtoje, bendraudami, kine, parodoje, sekdami pranešimus informacijos kanaluose ir taip toliau.“

Kita vertus, A. Balčytienė minėjo, kad šiuolaikinė medijų aplinka yra gausi visko – čia yra ir itin kokybiškos informacijos, tačiau apstu ir visokiausių „teršalų“: manipuliacijų, melo, siekio užsipulti, priekabiauti, skleisti neapykantą, populistiškai kalbėti ir panašiai.
Šis informacijos srautas yra nuolat atsinaujinantis ir šiuolaikinį žmogų pasiekia visur. Visa tai kelia milžinišką stresą, spaudimą sekti, ieškoti, kartu ir tikėtis, kad pavyks rasti atsakymus.

Svarbu klausti, abejoti, skaityti ir domėtis

Profesorės nuomone, informacinis karas – kuomet informacijos erdvėje „kaunasi“ ir sklando patys įvairiausi naratyvai, neretai supriešinantys, aktyviai „stumiantys“ kažkieno strategiškai sukonstruotas nuomones ir šiaip gandus – yra pati akivaizdžiausia krizės būsena.

„Tiesą sakant, šiuolaikiniame globaliame pasaulyje krizės seka viena kitą – tarp tokių: aplinkosaugos, klimato kaitos, sveikatos, migracijos, geopolitinio dominavimo, karo grėsmės, energetinės krizės. Kiekviena jų kuria gilią ar mažiau įtraukią nežinomumo būseną, kurioje gebėjimas išbūti atspariam ir aktyviam yra vienas kelių į problemos sprendimą“, – pažymėjo A. Balčytienė.

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje krizės seka viena kitą – tarp tokių: aplinkosaugos, klimato kaitos, sveikatos, migracijos, geopolitinio dominavimo, karo grėsmės, energetinės krizės. Kiekviena jų kuria gilią ar mažiau įtraukią nežinomumo būseną, kurioje gebėjimas išbūti atspariam ir aktyviam yra vienas kelių į problemos sprendimą..
Atsparumas gali būti įgytas per ankstesnį mokymąsi kritiškai mąstyti (klausti, abejoti, skaityti ir domėtis) arba naujai įgyjamas realios probleminės situacijos metu.
Kovos su dezinformacija perspektyvoje turintis atsparumą melui ir manipuliacijoms žmogus net ir visiškai naujoje krizės ir informacinio karo grėsmių situacijoje gebės sutelkti socialines ir psichologines kompetencijas ir rasti sprendimą – ignoruoti, priešintis, užkardyti dezinformaciją.

Ir pridūrė: „Kaip minėta, toks atsparumas gali būti įgytas per ankstesnį mokymąsi kritiškai mąstyti (klausti, abejoti, skaityti ir domėtis) arba naujai įgyjamas realios probleminės situacijos metu. Kovos su dezinformacija perspektyvoje turintis atsparumą melui ir manipuliacijoms žmogus net ir visiškai naujoje krizės ir informacinio karo grėsmių situacijoje gebės sutelkti socialines ir psichologines kompetencijas ir rasti sprendimą – ignoruoti, priešintis, užkardyti dezinformaciją.“

Skaitmeniniam raštingumui padeda mentoriai

Kalbėdama apie socialinių tinklų įtaką dezinformacinių naratyvų sklaidai, profesorė perspėjo – norint juose nepaskęsti, svarbu suvokti, kokio pobūdžio yra visa ši „platformizuota“ ir duomenimis grįsta informacijos gamybos mašina.

„Tam jau reikės ne tik šiaip įprastų teksto susivokimo įgūdžių, bet ir gilesnio žinojimo, kaip veikia globalios platformos, socialiniai tinklai: kokia jų veikimo logika, kokie etikos, privatumo, atsakomybės klausimai iškyla tokioje aplinkoje. Visas šis žinojimas galėtų būti įvardintas „skaitmeninio (informacijos) raštingumo“, taipogi „platformų raštingumo“ įgūdžiais. Tam suprasti reiktų gerų mentorių (patyrusių mokytojų, faktų tikrintojų žurnalistų) pagalbos. Jie išmokytų tiesos paieškos – kaip tikrintis informacijos patikimumą platformų fone“, – apie tai, kas padeda ugdyti skaitmeninį kritiškumą, kalbėjo A. Balčytienė.
Profesorė pastebėjo, kad informacijos šaltinio patikros technikų galima mokytis ir savarankiškai, bet tai užtruks.

Kita vertus, tyrinėjantis, sąmoningai tiesos ieškantis ir savo mokymąsi kritiškai vertinantis žmogus galiausiai vis tiek pasieks tą kokybę, kurios ir reiktų suformuoti atsakingam požiūriui į skaitmeninės informacijos vartojimą.

Kartais žurnalistika yra imituojama

VDU profesorė teigė, kad žiniasklaida Lietuvoje giliai ir profesionaliai kalba karo temomis: viešojoje erdvėje matome naujų ekspertų, karo problematikos žinovų, duomenų analitikų ir tyrėjų.
„Lietuvoje yra dvi profesionalių faktų tikrintojų redakcijos, kurių žurnalistai priklauso Tarptautiniam faktų tikrinimo tinklui (IFCN). Tad tai išties solidu ir galėčiau sakyti, kad kova su dezinformacija, karo žurnalistika, gilūs tyrimai ir analitika gerokai „kilsteli“ profesionalios žurnalistikos kokybės kartelę.

Kita vertus, žinome ir tokių interneto kanalų ir pavienių nuomonės transliuotojų, kurie patys kuria ir minta manipuliacijomis ir tai daro imituodami žurnalistiką ir jos žanrus“, – į netikros ir melagingos žiniasklaidos atstovus atkreipė dėmesį A. Balčytienė.
Kita vertus, profesorė neabejoja, kad nesidominčiam ir neatidžiam skaitytojui, ypač jei jis ar ji nėra mokęsi žurnalistinio ar naujienų raštingumo, nėra patyrę aktyvaus mąstymo, atpažinti tokias žurnalistiniu šydu pridengtas manipuliacijas yra ypač sunku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto