Protestuotojai prieš Darbo kodekso liberalizavimą: Lietuvoje norima įteisinti vergovę. 2012 m. Gedimino Savickio nuotr.
Nors Seimas iš ketvirtadienio darbotvarkės išbraukė planuotą naujo Darbo kodekso priėmimą, profsąjungos savo anksčiau planuotos protesto akcijos nenukelia.
„Negalime taip staiga nukelti visos akcijos ir suorganizuotų žmonių, bet matote, koks vyksta politikavimas, žaidimas, nukėlimas. Visi kalba, kad šis Seimas priims socialinį modelį, kaip galima žaisti tokiais klausimais?“, – retoriškai klausė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Profsąjungos turi leidimą 2000 žmonių mitingui prie Seimo, kiek tiksliai jų susirinks, „Solidarumo“ vadovė negalėjo pasakyti, tačiau žadėjo, kad bus žmonių iš visos Lietuvos.
Pasisako prieš nenustatytos apimties darbo sutartis
Profsąjungos pasisako prieš nenustatytos apimties darbo sutarčių įvedimą.
Pagal tokias sutartis nebūtų iš anksto nustatytas darbo atlikimo laikas, tačiau darbuotojas įsipareigotų darbus atlikti darbdavio kvietimu, kuris turėtų būti pateiktas per 5 dienas iki darbo pradžios, tuo tarpu darbdavys įsipareigotų apmokėti už atliktą darbą.
Minimali darbo trukmė, kurią turėtų išdirbti darbuotojas, būtų 8 val. per mėnesį.
Išeitinių išmokų – nemažinti
Profsąjungos taip pat pasisako prieš siūlymą mažinti išeitines išmokas. Pagal Darbo kodekso projektą atleidžiamam darbuotojui turėtų būti išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pritarus Seimo narių Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės pataisai, atleidžiamam darbuotojui pagal Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatytą tvarką papildomai būtų išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje: nuo daugiau kaip 3 iki 5 metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo daugiau kaip 5 iki 10 metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo daugiau kaip 10 iki 20 metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip 20 metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Nepritaria įspėjimo terminų trumpinimui
Seimas jau anksčiau sutarė trumpinti įspėjimo terminus, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės, kam irgi nepritaria profesinių nariai.
Įspėjimo terminas būtų sutrumpinamas iki vieno mėnesio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – iki dviejų savaičių.
Šie įspėjimo terminai būtų dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.
Privalomą stažą pensijai siūloma didinti laipsniškai
Parlamentarai apsisprendė ir dėl išeitinės išmokos, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio valia. Tokiu pagrindu darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjęs prieš penkias darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, primena ELTA.
Profsąjungoms nepatinka ir siūlymas 5 metais didinti privalomą stažą pensijai gauti. Jį siūloma didinti laipsniškai, kol 2027 metais jis pasieks 35 metus (šiuo metu nustatytas būtinasis stažas senatvės pensijai – 30 metų), nes nuo 2012 m. didinamas senatvės pensijos amžius (kol pasieks vyrų ir moterų 65 metus).
Profesinėms sąjungoms nėra aišku ir, kaip turėtų bendradarbiauti profsąjungos su privalomosiomis darbo tarybomis, kurias ketinama įvesti.
