Profsąjungų lyderis: reikia stiprinti darbuotojus ginančias organizacijas

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas Mažeikiuose susitiko su mūsų rajono įstaigose veikiančių profsąjungų lyderiais.
Diskutuota, kaip suvienyti darbuotojus ginančias organizacijas ir išsaugoti darbo vietas.


SIEKIA STIPRINTI
PROFSĄJUNGAS
A. Černiauskas „Santarvei“ sakė į Mažeikius atvykęs su vietos profsąjungų atstovais pasidalyti patirtimi, kaip į šias organizacijas pritraukti kuo daugiau naujų narių.
Esą masiškai bankrutuojant įmonėms, atleidinėjant darbuotojus mažėja ir profsąjungų atstovų. Gali nebelikti kam ginti dirbančiuosius.
AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos tarybos pirmininkė bei Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė pritarė, kad tik stipri ir vieninga profsąjunga gali kvalifikuotai apginti darbuotoją prieš darbdavį.
Pašnekovės teigimu, rajono profsąjungos nėra silpnos – įstaigose ar įmonėse, kuriose veikia profsąjungos, jų nariai yra apie 60 procentų darbuotojų. Visoje šalyje tik dešimtadalis dirbančiųjų priklauso darbuotojus ginančioms organizacijoms.
„Mes gerokai skiriamės nuo skandinavų, kur darbuotojai beveik 100 procentų yra profsąjungų nariai“, – palygino V. Vilimienė.

KRITIKUOJA
DARBO BIRŽĄ
A. Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, viešėdamas Mažeikiuose, „Santarvei“ teigė, jog šiuo metu vienodai blogai visiems dirbantiesiems.
Tačiau jis pabrėžė, kad Vyriausybė visų pirma turėtų ieškoti būdų, kaip spręsti nedarbo problemas.
Bedarbių kas savaitę daugėja bemaž tokiais pačiais tempais kaip ir prieš metus, emigruoja vis daugiau jaunų specialistų, tačiau Vyriausybė tebesvarsto, ką daryti. Juolab kad ateina lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kurios ne visada tikslingai investuojamos. Pavyzdžiui, Darbo birža žmones perkvalifikuoja, neatsižvelgdama į darbo rinkos poreikius.
Profsąjungų netenkina ir darbdavių siūlymai krizę švelninti liberalizuojant darbo rinką: trumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, mažinti išeitines pašalpas, leisti sudarinėti terminuotąsias darbo sutartis, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio, ir pan.
„Teks profsąjungoms paplušėti, kad darbo santykiai nebūtų liberalizuojami drastiškai“, – sakė A. Černiauskas.

TEIKS PASIŪLYMUS
NEDARBUI MAŽINTI
Profsąjungų atstovai dirba Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu Vyriausybėje sudarytose trijose darbo grupėse, kurios turės teikti pasiūlymus dėl nedarbo mažinimo, dabartinių bedarbių problemų sprendimo, verslo skatinimo.
Pirmoji darbo grupė ieškos būdų kurti ir išsaugoti darbo vietas per ekonomikos ir verslumo skatinimo programas, antroji ieškos darbo santykių tobulinimo ir darbo demokratijos stiprinimo priemonių, trečioji užsiims bedarbių rėmimo sistemos ir darbo biržų veiklos pertvarka.
A.Černiauskas tikisi, kad sausio pabaigoje pradėjusios dirbti grupės jau šį mėnesį sugebės parengti pirmus konkrečius pasiūlymus, kurių įgyvendinimas bus naudingas ir verslui, ir darbuotojams, ir bedarbiams, ir valstybei.
Vyriausybė skaičiuoja, kad ekonomikos skatinimo planas šiemet leis sukurti ir išsaugoti 60 tūkstančių naujų darbo vietų.

TARSIS
SU POLITIKAIS
A. Černiauskas akcentavo, jog vienas šalies profsąjungų tikslų – steigti trišales tarybas prie savivaldos, kad darbuotojai ir verslininkai galėtų turėti tam tikrą įtaką savivaldybių tarybų priimamiems sprendimams.
Tokia trišalė taryba Mažeikiuose įkurta praėjusiais metais. V. Vilimienė informavo, jog šiomis dienomis tarybos nariai rinksis spręsti švietimo įstaigų problemos dėl nemokamų atostogų.
„Profsąjungos griežtai nepritaria darbuotojų varymui nemokamų atostogų – šitaip taupyti žmonių sąskaita negalima. Ateityje ir žmonių pensijos nukentės, ir vis tiek nebus sutaupyta daugiau pinigų. Vyriausybė už tai ačiū nepasakys. Tik žmonės nesiskundžia, kaip yra blogai. Reikia organizuoti darbą taip, kad nereikėtų eiti nemokamų atostogų“, – dėstė profsąjungų lyderė.

STREIKŲ
IDĖJOS
NEATSISAKO
Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė ne kartą „Santarvei“ yra sakiusi, kad švietimo sistemoje bręsta streikas. Sunkiausia padėtis šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose – darbuotojai atlyginimų negauna net už du mėnesius, po keletą mėnesių „atostogauja“ nemokamai.
A. Černiauskas užsiminė, jog apie streikus prabilo ir medikai. Lietuvos gydytojų sąjunga įteikė Vyriausybei derybų pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio – tai yra atliko privalomą procedūrą prieš pateikiant visuotinio medikų streiko reikalavimus.
Anot konfederacijos pirmininko, medikų darbo krūvis ir atsakomybė nesumažėjo, priešingai – teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, pacientų srautai, atsakomybė ir reikalavimai darbo kokybei nuolat tik didėja.
„Minties dėl visuotinio streiko profsąjungos neatmeta“, – pabrėžė pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: A. Černiauskas teigia, kad profsąjungų atstovai dirba Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, kuri teiks pasiūlymus dėl nedarbo mažinimo, verslumo skatinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto