Psichologė apie Ukrainos karo poveikį: „Jausti nerimą – normalu“

Psichologė T. Vaitkevičienė priminė, kad kiekvienas žmogus yra individualus,
tad ir sunkias situacijas išgyvena skirtingai.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai mūsų šalies gyventojų susidūrė su rimtais emociniais ir psichiniais sunkumais. Po kurio laiko vieni šią situaciją „priėmė“ ir stengėsi toliau rūpintis savo gyvenimu, kiti iki pat šiol kovoja su padidėjusiu nerimo, bejėgiškumo jausmu.

Telšių krizių centro psichologė Toma Vaitkevičienė pataria, kaip išlaikyti balansą tarp karo naujienų skaitymo ir savojo gyvenimo aktualijų, primena, kas skatina gerą psichinę ir emocinę sveikatą.

Jausti nerimą – normalu

Pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis daugelis mūsų buvo pamiršę save, savo gyvenimą – taip Lietuvą sukrėtė jo naujienos.
Praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams, dalis piliečių grįžo į įprasto gyvenimo vėžes, o kiti vis dar jaučiasi „užstrigę“ nerimo būsenoje, nes karas, vykstantis netoli mūsų, kiekvienas pranešimas juos slegia, sukelia įvairių baimių. Tai išgyvenantiems asmenims psichologė pataria paklausti savęs: ką aš galiu pakeisti šioje situacijoje? Kaip galiu pakeisti karo eigą?

Pasak T. Vaitkevičienės, jausti nerimą yra visiškai normalu. Tačiau reikia stengtis įsisąmoninti savo galimybių ribotumą, stengtis atsiriboti nuo informacijos apie karą ir gyventi toliau.
„Jei sunku suvaldyti savo emocijas ir įsisąmoninti ribotumą, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus“, – pažymėjo psichologė.
Pasak jos, svarbu suprasti, kad žmonės į tas pačias situacijas reaguoja skirtingai, tad vieni, norėdami jaustis saugūs, nuolatos kalba apie karą, o kiti, rodos, viską ignoruoja, nenori kalbėti šia tema.
„Ir viena, ir kita natūralu, nes mes esame individualūs asmenys ir sunkias situacijas išgyvename skirtingai. Kai kuriems žmonėms atsiribojimas nuo naujienų yra strategija nepalūžti ir išgyventi sunkumus“, – akcentavo T. Vaitkevičienė.

Pataria, kaip bendrauti su ukrainiečiais

Vieni sutinka ukrainiečius čia, Lietuvoje, kiti turi pažįstamų, gyvenančių Ukrainoje, ir su jais bendrauja. Nemažai žmonių susiduria su sunkumais, kaip bendrauti su tokius gyvenimo išbandymus patyrusiais ar patiriančiais žmonėmis – kaip pradėti pokalbį, kaip „neužgauti“ karo žiaurumus išgyvenusių asmenų, apie ką su jais kalbėti be karo temos.

„Ukrainiečiai yra tokie pat žmonės, kaip ir mes, jie gali būti sužaloti ir jautrūs. Tačiau nereikėtų elgtis su jais lyg su stiklo figūrėlėmis, nes tai dažnai erzina žmogų, – paaiškino T. Vaitkevičienė ir pridūrė: – Dažnai mes bijome kalbėti apie patirtus baisumus, tačiau drąsa apie tai kalbėti ir tai priimti bei supratingumas padeda žmogui gyti.“

Kaip padėti sau?

Stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą žmogui svarbu ne tik pastarųjų įvykių kontekste, bet ir nuolatos.
Psichologė patarė kiekvienam pasistengti skirti kokybiško laiko sau, „išventiliuoti“ susikaupusius sunkumus, rasti būdą atsipalaiduoti, suteikti sau kasdienio malonumo.

„Svarbu rasti sau tinkamus atsipalaidavimo būdus, galbūt tai meditacija, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas miške, rašymas ar pokalbis“, – siūlė T. Vaitkevičienė.
Gerai savijautai didelės įtakos turi pakankamos trukmės miegas, kuris yra tarsi nemokamas vaistas, padedantis organizmui atsigauti nuo dienos metu patirtų sunkumų ir išmėginimų.
Siekiant geresnio miego, patariama ne tik susikurti malonią ir jaukią aplinką poilsiui, bet pasitelkti raminančius ritualus: ramią muziką, karštą vonią ar kelis mėgstamos knygos puslapius.

Lietuvoje veikia šešios pagrindinės emocinės pagalbos linijos, kurias jungia bendroji pagalbos linija 1809.
Nuotr. iš www.pagalbasau.lt

Nelaukime, kol emocijos sprogs

Psichologės teigimu, nemokama emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems „Vilties linija“ karo metu sulaukė daugiau skambučių nei įprastai, ypač – karo pradžioje.
„Daugelis skambinančiųjų buvo pasimetę, išsigandę, nerimavo dėl galimo karo Lietuvoje ir aktyviai sekė naujienas“, – pasakojo T. Vaitkevičienė. Jos teigimu, pokalbiuose buvo jaučiamas žmonių nerimas, neviltis, pyktis ant agresorės valstybės. Daugeliui buvo sunku susikoncentruoti į kasdienes veiklas, gyventi įprastu tempu.

Žmonėms, negebantiems išspręsti šių sunkumų, patariama kreiptis į specialistus, kurie suteiks kompetentingą pagalbą ir atsakys į visus rūpimus klausimus.
„Vilties linija“ – paramos tarnyba suaugusiesiems, visos Lietuvos gyventojams teikianti nemokamą, anonimišką emocinę paramą telefonu bei laiškais.
Galima skambinti visą parą, septynias dienas per savaitę nemokamu tel. 116 123 arba rašyti elektroninį laišką [email protected] (atsakymą gausite per 3 darbo dienas).

Taip pat galima tiesiogiai kalbėtis internetu, interneto svetainėje www.viltlieslinija.lt puslapio apačioje dešinėje paspaudus mėlyną mygtuką „Konsultacija gyvai“.
T. Vaitkevičienė priminė, kad kiekvienas „Vilties linijos“ konsultantas ar savanoris vadovaujasi konsultanto etikos principais.
Daugiau informacijos apie šalyje prieinamą psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas galima rasti interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.
Karolina Balčiūnaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto