Radijo laidų vedėjas: jei turi noro, visko išmoksi

Radijo laidų vedėjas – veikiau gyvenimo būdas, o ne profesija. Mokantis žurnalistikos ar lankant įvairius kursus, galima pralavinti savo gebėjimą kalbėti, galima išmokti rinkti ir apdoroti informaciją, tačiau radijo laidų vedėjų nė viena įstaiga nerengia.
Apie darbą radijuje kalbėjomės su mažeikiškiu Robertu Jokubausku, kurio balsą radijo bangomis Mažeikių krašto gyventojai girdi daug metų.

Žinai, kad yra, bet nepažįsti

Kalbant apie fotografus, vaizdo ir garso operatorius, radijo laidų vedėjus, kitaip tariant, žmones, dirbančius „už kadro“ ar prie pulto, dažnai būna taip, kad matai jų darbus, atpažįsti balsus, tačiau daugiau apie juos nieko ir nežinai.
R. Jokubausko balsą Mažeikių ir ne tik šio krašto gyventojai girdėjo anksčiau gyvavusių radijo stočių „Ventus“, „Hot FM“ bangomis. Šiuo metu jis yra radijo stoties „Kapsai“ Marijampolėje ir „Mažeikiai.FM“ vadovas. Jo, kaip radijo laidų vedėjo, darbo patirtis – 27 metai.

Svajonę įgyvendinti padėjo sesuo

Panašiai taip, kaip šiandien yra populiaru kurti, į viešumą paleisti įvairias tinklalaides ir jų klausytis, taip anuomet buvo populiarus radijas. Jauni žmonės norėjo dirbti radijuje, o žmonės mielai gaudydavo bangas, dažnai klausydavosi laidų ir muzikos.
Beje, prieš tuos dvidešimt su pliusu metų Lietuvoje veikė tik trys oficialios radijo stotys – „M-1“, „Radijo centras“ ir „Ultra vires“.
R. Jokubauskas buvo vienas iš jaunų žmonių, norėjusių patekti į radijo stotį – kurti, dirbti, transliuoti. Į gimtojoje Naujojoje Akmenėje veikusią pogrindinę radijo stotį Robertas įžengė būdamas šešiolikos.
„Tą radijo stotį buvo įkūrę už mane vyresni žmonės. Tai ačiū mano sesei, kuri pažinojo tos stoties įkūrėjus, žinojo apie mano svajonę ir mane ten nuvedė. Nuo to laiko kaip „užsikabinau“ už šios veiklos, taip ir esu priklausomas“, – pasakojo pašnekovas.

Buvo linksmų istorijų

Vyresni stoties įkūrėjai Robertą priėmė draugiškai, per savaitę jam suteikdavo porą valandų eterio. Jaunasis laidų vedėjas atsakingai ruošdavosi, galvodavo apie tai, ką savo laidose kalbės.
„Prisimenu, buvau atsakingas už lietuvišką muziką. Tais laikais nebuvo kompaktinių diskų, tik kasetės. Kad išgirsčiau „Radiocentrą“ ir žinočiau bent tai, kokių yra atsiradę naujų dainų, tekdavo važiuoti iki Šiaulių. Žodžiu, ta veikla buvo smagi“, – prisiminė R. Jokubauskas.
Kai radijo stotis Naujojoje Akmenėje užsidarė, iki tol joje dirbę žmonės išsibarstė po kitų Lietuvos miestų radijo stotis, išsiveždami ir pogrindiniame radijuje įgytą patirtį.
Robertas, sulaukęs pilnametystės, atvažiavo į Mažeikius, stojo į Darbo biržą. O čia vėl linksma istorija. Konsultantė vaikino paklausė, kuo jis užsiima, ar turi kokios darbo patirties.
„Atsakiau, kad esu radijo laidų vedėjas. Konsultantė savo dokumentuose užrašė, kad esu požeminių tinklų laidų montuotojas. Kitokio atitikmens mano ieškomam darbui nerado. Juokingai skambėjo, bet tuo metu, pagal Darbo biržą, ieškojau laidų išvedžiotojo darbo“, – šypsojosi Robertas.

Anuomet ir dabar

Technine prasme radijo laidų vedėjo darbas prieš tuos daugiau nei du dešimtmečius ir dabar skiriasi kaip diena nuo nakties.
Anksčiau radijo stotyse buvo naudojamos garso kasetės. Robertas prisimena ir naudotą radijo aparatą „Majak“. Įdomiausia, kad kasetės juostelę greičiau galėdavai prasukti pirštu, nei ją prasukdavo tas aparatas. Paskui atsirado kompaktiniai diskai. Atvažiavęs į Mažeikius pašnekovas pirmą kartą pamatė kompiuterį, kuriuo buvo galima į eterį paleisti reklamą, nes anksčiau tai buvo daroma vien dėl radijo stočių darbuotojų entuziazmo. Pavyzdžiui, reklama būdavo pirmiausia įrašoma į kasetę, tada tas įrašas būdavo sutvarkomas, apkarpomas.
Po staigaus techninio proveržio šiandienos technologijos yra pažengusios tiek, kad jei tik turi gerą interneto ryšį ir kokį nors mikrofoną, savo radijo laidą gali vesti bei transliuoti būdamas bet kokiame pasaulio taške. Dėl atstumo kokybė tikrai nenukenčia.

Reikia išmanyti daug dalykų

R. Jokubauskas sutinka su mintimi, kad radijo laidų vedėjas tam tikra prasme yra žmogus orkestras.
Radijo laidų vedėjo darbo diena atrodo taip: atvykęs į radijo stotį jis susigalvoja, ką tai dienai, tai laidai turi pasidaryti. Pavyzdžiui, „Mažeikiai.FM“ turi rubriką „Radijo archyvai“. Jai ruošdamasis Robertas archyvuose peržiūri, kokios dainos buvo transliuojamos ankstesnių metų kovo 30 dieną. Iš jų išsirenka tas, kurias norėtų klausytojams pagroti ir priminti dabar, šią kovo 30-ąją. Vedėjas internete susiranda informacijos, kuri, jo supratimu, galėtų sudominti klausytojus. Jis pats skaito žinias, todėl turi joms pasiruošti.
Radijo laidų vedėjo darbui svarbūs ir vadybiniai gebėjimai: norint pasikviesti į radijo stotį pašnekovų, tenka juos prisikalbinti, kad ateitų, padrąsinti. Tiesa, karantino metu su pašnekovais striukas reikalas – pasikviesti kitų namų ūkių narių į studiją nelabai galima, o ir ateiti jie nelabai nori. Todėl, kai prisireikia įrašyti kokį interviu, jis vyksta nuotoliniu būdu.
Be to, radijo laidų vedėjas turi išmanyti ir techninius dalykus.

Svarbiausia norėti ir stengtis

Pašnekovo nuomone, yra žmonių, kuriems gebėjimas dirbti radijo laidų metu, žinojimas, ką daryti, ką sakyti, kaip kalbėti atsisėdus prie pulto, yra duotas iš aukščiau. Tačiau tokių nedaug. Visi kiti, jeigu tik nori, darbui reikalingų dalykų išmoksta.
„Pasakysiu sąžiningai: kai aš šešiolikmetis atėjau į radiją, neturėjau jokių savybių, kurių, kaip įsivaizduojama, reikia radijo laidų vedėjui. Nieko nemokėjau ir žinojau tik dvi grupes – „Depeche Mode“ ir „Roxette“. Buvau drovus, nekalbus ir net drąsos neturėjau pats ateiti pas radijo stoties Naujojoje Akmenėje įkūrėjus. Bet vis tiek „įsitryniau“ į radiją ir sugebėjau kažką ten daryti. O žinojimas, patirtis, gebėjimai ateina su laiku“, – mintimis pasidalijo R. Jokubauskas.

Radijas turi savo stiprybių

Pašnekovo paklausėme, ar radijo nenukonkuruos tinklalaidės, „Youtube“, kitokios interneto platformos.
„Manau, radijo privalumas ir stiprybė yra muzika. Skubantis žmogus negali skirti laiko dar ir muzikos pasirinkimui. Per radiją transliuojamų trumpų laidų, kuriose klausytojai išgirsta glaustą informaciją, muzikos „Youtube“ ar dar kažkas nenurungs dar kokius dvidešimt metų“, – tvirtino R. Jokubauskas.
Nepaisant to, kad radijo technologija sensta, vis atrandamos naujos technologijos, vis kitokios nišos.
Kaip pavyzdį jis pateikė Norvegiją, kur kiekviena radijo stotis turi savo vieningą bangą, todėl, kad ir kurioje šalies vietovėje būtų, savo mėgstamos radijo stoties žmogus gali klausytis ta banga.
„Ir mes, mažųjų Lietuvos radijo stočių atstovai, laukiame to Lietuvoje. Jei Mažeikiuose įsikūrusios radijo stoties galėtų klausytis Panevėžio, Marijampolės ir kitų rajonų gyventojai, jos įgytų naujų klausytojų. Toks pokytis yra laukiamas, bet iki jo dar toli toli“, – apibendrino pašnekovas.