Savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Kęstučio Bartkevičiaus teigimu, kai kurie su žeme susiję sprendimai priimti „buldozerio principu“. Anot jo, dėl neaiškių tikslų praėjusiame Tarybos posėdyje buvo pažeistas viešasis interesas. Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis opoziciją kaltina noru jį sukiršinti su koalicijos partneriais. Tokie kaltinimai pasipylė nesutarus dėl sklypų formavimo mažeikiškiams svarbiose teritorijose.
AISTROS
DĖL DETALIŲJŲ PLANŲ
Jau posėdžio išvakarėse aistros virė dėl dviejų detaliųjų planų, kuriais siekiama suformuoti žemės sklypus Strazdelio g. 1 (prie vandentiekio bokšto) ir Mažeikių miesto vakarinės pramonės zonos Troškučių gatvės tęsinyje.
Numatyta suformuoti žemės sklypus pramonės ir sandėliavimo objektų statybai bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų statybai. Sklypai būtų parduodami aukciono būdu.
Pagal Mažeikių miesto ir rajono bendrojo plano koncepciją, Troškučių gatve turėtų eiti aplinkkelis. Jį planuojama įrengti iki 2013 metų. Tačiau kol kas toks planas dar nepatvirtintas, o ir aplinkkelis nevisiškai aiški vizija – nepagrįstas techniniu projektu ar kitokiais dokumentais.
Kai kurie politikai bandė Savivaldybės merą ir savo kolegas įtikinti, kad kol nėra patvirtintas miesto ir rajono bendrasis planas, nereikėtų skubėti formuoti sklypų šioje miesto zonoje. Ar neatsitiks taip, kad įrengiant šioje teritorijoje numatytą aplinkkelį, Savivaldybei teks perpirkti verslininkams perleistas žemes?
Dar daugiau klausimų ir aistrų kilo dėl detaliojo plano projekto, politikų vadinamo vienas trijuose, kuriuo suformuojami trys sklypai hektaro teritorijoje Strazdelio gatvėje: vienas – esamam Sporto kompleksui eksploatuoti, kitas – vandens bokštui eksploatuoti, likusi laisva teritorija – apie 9 arus, prijungiama prie privataus komercinės paskirties sklypo.
Posėdžio išvakarėse pas Savivaldybės merą apsilankę Tarybos nariai Kęstutis Bartkevičius ir Jonas Žičkus išsakė savo abejones, prašė atsižvelgti į opozicijos siūlymus.
Kaip balsuoti dėl šių detaliųjų planų, išvakarėse tarėsi ir Antikorupcinė komisija.
EKONOMIKOS
KOMITETAS NEBALSAVO
Įprasta, kad prieš Tarybą svarbiausi klausimai, tarp jų ir detalieji planai, aptariami komitetuose. Nebuvo nusižengta šiai procedūrai ir šį kartą. Tačiau tūlas rinkėjas pasakytų: kam tie cirkai – kaip valdantieji panorės, taip ir bus. Paprieštarauti tam argumentų būtų sunku rasti.
Rugpjūčio 18ąją Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų bei Sveikatos ir socialinių reikalų jungtiniame komitete mažeikiškių rinkti politikai, rodos, rimtai svarstė ir visam miestui svarbius detaliuosius planus. Ypač daug klausimų kilo opozicijai atstovaujantiems Tarybos nariams dėl sklypo, esančio Strazdelio gatvėje, detaliojo plano. Neradus bendro sutarimo, buvo nutarta siūlyti Urbanistikos ir architektūros skyriui, kad jis pateiktų dar kitus sprendimo projektus.
Skyriaus specialistams nebereikėjo sukti galvų, nes ši užduotis buvo atšaukta, kai su sprendimo projektu susipažino Savivaldybės tarybos valdančioji koalicija. Valdantiesiems viskas buvo aišku ir jie nusprendė Ekonomikos komitetui dar kartą teikti… jo narių sukritikuotą tą patį sprendimo projektą.
Tai kas, kad kitas Ekonomikos komiteto posėdis įvyko, tai kas, kad jame dar kartą buvo kalbėta apie žemės sklypo, esančio Strazdelio gatvėje, detalųjį planą. Kalbos ir liko kalbomis – priimti sprendimams trūko kvorumo. Iš 9 komiteto narių, posėdyje dalyvavo tik 4: trys valdančiosios koalicijos atstovai ir nepriklausomu Tarybos nariu save vadinantis Pranas Noreika. Opozicijai atstovaujančių trijų politikų tądien nebuvo.
Galima tik spėlioti, ar tai būtų ką pakeitę. Sprendimo projektas dėl detaliojo plano patvirtinimo į Tarybą pateko ir be komiteto palaiminimo. Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis paaiškino, kad Tarybai jis teikiamas koalicijos sprendimu.
„UŽ“ BALSAVO
TIK VALDANTIEJI
Darbotvarkę formuojančiam merui – opozicijos prašymas netraukti minėtų detaliųjų planų svarstymui arba juos pateikti tik kaip pristatymą – liko kaip balsas tyruose, Tarybai – taip pat. Koalicija vis dar balsuoja „kaip reikia“, tik jai priklausanti socialdemokratė Laima Nagienė balsuoja, kaip jai atrodo geriau.
Tą dieną, bent kol buvo svarstomi sprendimo projektai dėl detaliųjų planų, posėdyje dalyvavo 24 Tarybos nariai. „Už“ žemės sklypų Strazdelio gatvėje formavimą balsavo 15, prieš 2 (Pranas Noreika ir Judyta Čejauskienė), susilaikė 7 (opozicija ir koalicijai atstovaujanti Laima Nagienė).
Tačiau detalųjį planą Troškučių gatvės tęsinyje lėmė tik vieno balso persvara.
„Aš iš karto pasakiau, kad turiu savo nuomonę ir jos laikysiuosi. Gal aš esu neteisi. Bet ir šiandien manau, kad nereikėjo skubėti tvirtinti šių detaliųjų planų. Ši situacija parodo, kad vienas lauke ne karys“, – balsavimo rezultatus komentavo L. Nagienė.
Opozicijos lyderis K. Bartkevičius prisipažino irgi tikėjęsis kitokio rezultato.
„Buldozerio principu viskas daroma. Nenoriu kaltinti visos valdančiosios koalicijos, yra protingų, mąstančių Tarybos narių. Nežinau, gal aš klystu, bet manau, kad ne visi Tarybos nariai suprato, už ką jie balsavo“, – samprotavo pašnekovas.
Kodėl kritikos valdžiai negailintis K. Bartkevičius, kaip ir visa opozicija, balsuodamas už detaliųjų planų tvirtinimą susilaikė, o ne balsavo prieš? Politikas paaiškino, kad opozicija nėra prieš šiuos detaliuosius planus – formuoti teritorijas būtina, tačiau nereikėję skubėti, nes liko daug neatsakytų klausimų, vietos interpretacijoms.
„Mes ne prieš privatų kapitalą. Bet kad viskas būtų daroma kompleksiškai, apgalvotai“, – teigė opozicijos lyderis.
NEPAISOMA
VIEŠOJO INTERESO
Politikams susipažinus su detaliuoju planu, kilo įvairių klausimų: ar galima vienu detaliuoju planu apjungti skirtingos paskirties žemės sklypus, kaip galima prie komercinės žemės prijungti neįteisintą laisvą žemės sklypą ir kt.
Valdžios atstovai jiems aiškino – įstatymiškai viskas teisingai. Detalųjį planą derino žemėtvarkininkai, teigiamą išvadą davė apskritis, Tarybos sprendimo projektus tikrino Vyriausybės atstovo institucija.
„Įstatymai galbūt ir nepažeisti. Bet kyla abejonių, ar pakankamai apgintas viešasis interesas. Mes manome, kad daugiau pajamų būtų gauta laisvą žemę pardavus aukcione, o ne prijungiant privatininkui. Niekas negalėjo paaiškinti, kiek verslininkas už sklypą sumokės“, – Antikorupcinės komisijos nuomonę išsakė jos pirmininkė Laima Nagienė.
(„Santarvės“ žiniomis, vieno aro kaina gali siekti apie 10 tūkst. litų.).
Tarybos narę papildęs Pranas Noreika politikams priminė Valstybės tarnautojų ir politikų etikos kodeksą.
„Kodekse kalbama apie nesavanaudiškumą, apie tai, jog Tarybos narys turi tarnauti valstybės ir visuomenės interesams. Šiuo atveju paminti visuomenės interesai“, – teigė jis.
Oponentai stebėjosi, kad laisvas valstybės žemės sklypas jungiamas ne prie „Savivaldybės kūdikio“ Sporto komplekso, bet perleidžiamas verslininkui.
BALSAVO RAMIA SĄŽINE
Neetatinis vicemeras Jonas Siminkevičius pagarsėjo kaip ginantis bugeniškių viešąjį interesą.
Ar jam, kaip kolegoms, neatrodo, kad laisvą visuomeninės paskirties žemę perleidžiant privatininkui pažeidžiamos mažeikiškių teisės?
„Iš pradžių buvo abejonių. Tačiau su vyriausiąja architekte išstudijavau visus dokumentus, ir neaiškumų nebeliko. Jeigu prie Sporto komplekso nebūtų to 59 arų sklypo, būtų galima manyti, kad nuskriaustas kompleksas. Balsavau ramia sąžine“, – tikino vicemeras.
Ekonomikos komiteto pirmininkas, koalicijos partneris socialdemokratas Gintautas Šmaižys nesupranta, ko širsta opozicija. Jokios skubos nesą – įsakymas dėl detaliojo sklypo formavimo buvo išleistas dar 2006 metais (tą „Santarvei“ patvirtino ir vyriausioji architektė Daiva Štakonaitė), kai K. Bartkevičius buvo neetatinis vicemeras.
„Matyt, politikams atmintis kartais sušlubuoja“, – replikavo pašnekovas.
Gal ir sunku prisiminti, kas buvo prieš porą metų, kai neprisimenama kelių dienų įvykių. G. Šmaižys „Santarvę“ tikino, kad „Eglitana“ ne savo noru tą sklypą nori prisijungti, bet Savivaldybės įkalbėta.
Sklypas eina palei gatvę, tektų įrengti šaligatvius, biudžetui tai per sunki našta.
Nežinia ką veikė politikas, kai sprendimo projektą pristačiusi vyriausioji architektė informavo, kad yra gautas „Eglitanos“ prašymas dėl laisvos žemės prijungimo prie privataus sklypo (verslininkas tą sklypą įsigijo iš toje vietoje nuosavybės teises į žemę atsikūrusio mažeikiškio).
„Santarvė“ išsiaiškino, kad Savivaldybė tokį „Eglitanos“ prašymą faksu buvo gavusi 2006 metais, o praėjusiųjų metų pradžioje – ir oficialiai registruotą.
Savivaldybės meras V. Džiugelis mano, kad Strazdelio g. 1 detaliojo plano patvirtinimas kaip tik pasitarnaus viešajam interesui – bus sutvarkytas tas miesto kampas.
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS
PRAŠYMAS – Į STALČIŲ?
Ar tikrai rajono valdžiai rūpi viešasis interesas, suabejojo ne tik kai kurie politikai, bet ir sportu besirūpinantys mažeikiškiai verslininkai. Sužinoję apie ketinimus prijungti laisvą valstybinę žemę Strazdelio gatvėje prie privatus sklypo, į Savivaldybės tarybos bei administracijos vadovus, Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų pirmininkus kreipėsi Viešosios įstaigos Mažeikių sporto centro (jo dalininkas yra ir Savivaldybė) vadovai. Buvo prašoma Tarybai neteikti klausimo dėl detaliojo plano patvirtinimo.
Mažeikių sporto centro vadovai baiminasi, kad laisvą valstybinę žemę prijungus prie privataus sklypo, bus apribotas sporto komplekso panaudojimas, galimybė ateityje jį plėsti, rekonstruoti.
Viešosios įstaigos Mažeikių sporto centro valdybos pirmininkas Darius Seilius apgailestauja, kad jų kreipimasis nepasiekė Tarybos posėdžio. Taryba nebuvo supažindinta ir su kitu, jos vadovui V. Džiugeliui adresuotu prašymu viešajai įstaigai perduoti valdyti sporto kompleksą, nes ji iš „Mažeikių naftos“ perėmė salės futbolo administravimą.
„Tikėjomės, kad mūsų prašymai bus pristatyti, bus diskutuojama, aiškinamasi. To neįvyko. Eilinį kartą parodytas rajono vadovų požiūris į mūsų įstaigą ir į sportą“, – „Santarvei“ replikavo D. Seilius.
MERUI KALTA APLINKA
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis eilinį kartą visus mestus kaltinimus atremia kontrargumentais – suprask, kaltas ne jis, o aplinka.
„Viešosios įstaigos prašymas dėl Sporto komplekso bus svarstomas pačiu oficialiausiu būdu, kokiu tik įmanoma – Ekonomikos, galbūt jungtiniuose komitetuose, kaip ir kiti, pagal atitinkamas procedūras“ – patikino meras.
Esą niekas kitas, o tik pati viešoji įstaiga kalta ir dėl to, jog ir kitas jos prašymas nepasiekė Tarybos. Adresuotas jis ne Tarybai, o merui, komitetų pirmininkams.
„Kam adresuotos, tam ir perdaviau – prašymų kopijas prieš posėdį atidaviau komitetų pirmininkams“, – aiškino meras. (Kiek svarbi komitetų nuomonė, jau rašėme – B. R.).
V. Džiugelis pridūrė, kad teks laukti kitų komitetų posėdžių.
„Santarvė“ Ekonomikos komiteto pirmininko G. Šmaižio klausė, ką jis mano apie tai, kad Tarybai nebuvo pateiktas Mažeikių sporto centro prašymas, kuris susijęs tik su darbotvarke. Politikas teigė nieko apie tokius prašymus nežinąs, jų akyse nematęs. Ir suprask, žmogau, kuriuo politiku dabar tikėti?
POSĖDIS
SU POLITINIU ATSPALVIU?
„Santarvėje“ pasirodžius rašiniui „Sklypų formavimas kiršina politikus“, sulaukėme politika besidominčio mažeikiškio (taip jis prisistatė) skambučio. Vyras ėmė spėlioti, ar tik meras nesiekia interpeliacijos, kad nepaisydamas partinių susitarimų, galėtų dalyvauti rinkimuose į Seimą.
K. Bartkevičius prisipažino, kad jam irgi įtarimų kelia V. Džiugelio elgesys. Kai su J. Žičkumi lankėsi pas merą, pastarajam išsprūdęs netikėtas prisipažinimas, jog jam reikią pasitikrinti.
„Kur čia dar reikia pasitikrinti? Koalicijos stiprumu ar dar kuo?“– replikavo pašnekovas.
Savivaldybės meras V. Džiugelis „Santarvei“ neneigė to.
„Po to straipsnio kaip ir pasitikrinimas buvo visai koalicijai, ar mes pripažįstame, ką Laima Nagienė ten šnekėjo, ar tai VB (viena bobutė) pasakė. Tarybos posėdis parodė, kad koalicija gyvuoja ir, manau, gyvuos iki kadencijos pabaigos“, – įsitikinęs meras.
O dėl interpeliacijos? V. Džiugelis kaltino opoziciją. Esą opozicijos lūpomis skleidžiami visokie sakiniai, intensyviai jį bandoma sukiršinti su koalicijos partneriais, norima įtraukti į kažkokią sumaištį.
Opozicijos lyderis K. Bartkevičius tokius kaltinimus vadina absurdiškais. Ginčai kylantys dėl to, kad nenorima įsiklausyti į opozicijos siūlymus, kad rūpinamasi neaiškiais interesais.
K. Bartkevičius dar ruošiasi tą vandenį padrumsti. Jis prasitarė, kad prie detaliojo sklypo Strazdelio g. 1 jis dar grįš. Esą galbūt tas klausimas turėtų rūpėti ir teisėtvarkai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kai kurie politikai spėja, kad kitas žingsnis po detaliojo plano patvirtinimo bus vandentiekio bokšto privatizavimas.
