Rajono vadovų susirūpinimas Mažeikių elektrinės darbuotojų likimu – audra stiklinėje?

AB „Mažeikių nafta“ gali būti pakviesta derėtis dėl Mažeikių elektrinės privatizavimo.
Antradienį Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė Čekijos bendrovės „Falkon Capital“ ieškinį pripažinti negaliojančiais prieš daugiau nei metus pasibaigusio Mažeikių elektrinės privatizavimo konkurso rezultatus.
Rajono savivaldybė bei profsąjungos nerimauja dėl elektrinės darbuotojų likimo ir pageidauja dalyvauti derybiniame privatizavimo procese.
BELSK IR BUS ATIDARYTA
Trečiadienį Mažeikių savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis bei rajono profesinių sąjungų vadovai susitiko su Europos Parlamento nariu Aloyzu Sakalu. Susitikimo tikslas – Mažeikių elektrinės likimas.
V. Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad dar prieš pusmetį į jį kreipėsi elektrinės darbuotojai. Pasak mero, žmonės susirūpinę dėl daugiau nei metus užsitęsusios nežinomybės, nerimauja dėl galimo etatų mažinimo, todėl prašė tarpininkauti derybiniame elektrinės privatizavimo procese.
Susitikime su europarlamentaru buvo akcentuota, kad Mažeikiuose nedarbas siekia 14 proc., todėl bijoma, jog jis nepadidėtų dar daugiau. Mažeikių elektrinėje dirba apie 310 darbuotojų.
„Nežinau, kaip bus, tačiau manau, kad būtina rūpintis iš anksto. Laikausi principo, kad reikia belsti ir bus atidaryta“, – teigė meras.
Mažeikių rajono profesinių sąjungų koordinacinės tarybos pirmininkas Romualdas Kesminas sakė, kad šalies įstatymai leidžia, jog pirmaisiais metais naujieji savininkai gali atleisti apie 30 proc. darbuotojų.
„Be to, nerimą kelia nestabili „Mažeikių naftos“ padėtis. Dėl pagrindinės akcininkės „Jukos“ problemų darosi neaišku, kas valdys įmonę bei kas dalyvaus derybose dėl elektrinės privatizavimo“, – kalbėjo R. Kesminas, išsakęs susirūpinimą ir dėl „Mažeikių naftos“ darbuotojų likimo.

PATARIAMA NEPAMIRŠTI PSICHOLOGIJOS
Europos parlamento narys A. Sakalas raštu kreipėsi į Turto fondo generalinį direktorių Povilą Milašauską. Europarlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad su Mažeikių elektrinės privatizavimu susietos ir jos darbuotojų socialinės garantijos.
A. Sakalas rekomendavo nepalikti Mažeikių rajono savivaldybės pasyvia stebėtoja ir leisti jos atstovams dalyvauti pačiame derybų procese su patariamojo balso teise.
„Papildomu argumentu laikyčiau ir tai, kad tada Savivaldybės atstovai galėtų patvirtinti mažeikiškiams, kad jūsų sutartas privatizavimo modelis yra racionaliausias. Neturime užmiršti ir žmonių psichologijos – rajono meru jie tikės, o pareigūnais „iš centro“ – nebūtinai.
Kartu norėčiau pabrėžti, kad ES Lisabonos strategijos (kurios Lietuvai privalu laikytis) vienas iš postulatų yra tas, kad ekonomikos progresas negali būti vykdomas socialinių garantijų sąskaita“, – rašo A. Sakalas.
Kitą savaitę V. Džiugelis ir R. Kesminas turėtų susitikti su Turto fondo vadovu.

TRIUKŠMAS KELIAMAS BE REIKALO
Ūkio viceministras bei „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius „Santarvei“ sakė, kad galimybė derėtis dėl Mažeikių elektrinės privatizavimo pelningai dirbančiai įmonei būtų labai svarbi.
„Sprendimas privatizuoti elektrinę yra noras užtikrinti „Mažeikių naftos“ sėkmingą ateitį“, – teigė viceministras.
Pernai „Mažeikių elektrinė“ gavo 125,67 mln. litų pajamų, tai yra 8,9 proc. daugiau nei 2003 m., ir uždirbo 2,98 mln. litų grynojo pelno. Finansų analitikų teigimu, pernai už paslaugas „Mažeikių nafta“ sumokėjo elektrinei 125 mln. litų.
N. Eidukevičius sakė nežinąs, ar galės Savivaldybės ir profsąjungų atstovai dalyvauti derybų dėl privatizavimo procese. Pasak viceministro, privatizavimo tvarka yra nustatyta šalies įstatymais, todėl negalėtų būti kažkokių interpretacijų. „Mažeikių naftos“ komunikacijos skyriaus vadovas Giedrius Karsokas akcentavo, kad kol kas dar nematyti derybų pradžios – Čekijos bendrovė „Falkon Capital“ gali apskųsti Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui.
G. Karsoką papiktino R. Kesmino samprotavimai apie tai, jog nestabili bendrovės „Jukos“ padėtis kelia abejonių, ar ji galės dalyvauti derybų dėl elektrinės privatizavimo procese.
„Ponui Kesminui norėčiau paaiškinti, kad būtina atskirti akcininką nuo įmonės vadovo. Nejaugi, jo nuomone, šitokį pelną gaunančios ir didžiulius mokesčius mokančios įmonės vadovas negali dalyvauti derybose?“ – retoriškai klausė komunikacijos skyriaus viršininkas.
G. Karsokas įsitikinęs, kad triukšmas yra keliamas ir per anksti, ir visai be reikalo. Jo nuomone, žmonėms nėra ko bijoti – užtenka pasidomėti „Mažeikių naftos“ darbuotojų atlyginimų vidurkiais ir socialinėmis garantijomis.
„Informacijos stoka visokiems veikėjams leidžia kelti triukšmą ir skleisti gandus. Tačiau išankstinis triukšmas dar niekam nepadėjo. Kaip galima teigti, kad „Mažeikių nafta“ yra nestabili įmonė? Šiemet ji švenčia dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Sakykite, kaip mes, tokie nestabilūs, išgyvenome tiek metų? Manau, kad veikėjams, susirūpinusiems „Mažeikių naftos“ ir elektrinės darbuotojų socialinėmis garantijomis, reikėtų pasimokyti iš mūsų įmonės“, – piktinosi G. Karsokas.
Praėjusiais metais „Mažeikių nafta“, kurios pagrindiniai akcininkai yra „Jukos Finance B.V.“ (53,7 proc. akcijų) ir Lietuvos Vyriausybė (40,66 proc. akcijų) gavo apie 722 mln. litų grynojo pelno – 3,3 karto daugiau nei 2003-iaisiais. Bendrovės pajamos pasiekė 7,6 mlrd. litų ir buvo 1,4 karto didesnės nei 2003 metais.
2004 m. gruodžio 23 d. bendrovės valdybos sprendimu buvo patvirtinti pagrindiniai veiklos ir finansiniai rodikliai 2005 m. Numatyta perdirbti 9 mln. tonų naftos žaliavos, investicijoms panaudoti apie 500 mln. litų. Planuojama, kad 2005 m. įmonės pelnas sieks 244 mln. litų.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto