Atšventėme Velykas. Senovės lietuviams svarbiausia pavasario šventė – Jorė. Ši šventė pradėdavo naujus pavasario metus. Tai reiškė ne tik darbų pradžią, bet ir žmogaus buvimą su gamta ir gamtoje. Ir kiaušinių marginimo tradicija radosi iš senovės baltų papročių. Paukščių parskridimas, kiaušinių marginimas – tai gamtos nubudimo ir prisikėlimo ženklai. Bet šiemet pavasaris neskuba ir žaluma pamažu randasi. Kasdien randasi vis įvairesnių žiedų spalvų, vis didesnių pasiruošusių plyšti medžių pumpurų.
Taigi, bendraudami vieni su kitais vietoj žodžio randasi, matyt, sakytume atsiranda. Ir būtų gerai, nesvarbu, kur sangrąžos dalelytė, svarbu, kokia reikšme vartojamas žodis.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis rastis, randasi, radosi turi tik dvi reikšmes: darytis, atsitikti, tapti ir pradėti būti, rodytis. Bet šis veiksmažodis dažnai vartojamas netaisyklingai.
Veiksmažodis rastis (randasi, radosi) nevartojamas reikšme būti. Paštas randasi (taisome yra) Laisvės gatvėje. Juk paštas ne dabar atsiranda, o jis jau seniai yra. Kur tu dabar randiesi (taisome esi)? Vartų raktas randasi (taisyti yra) raštinėje.
Tad tegu pavasarėjant randasi vis daugiau svajonių ir užmojų keisti ir keistis, tegu randasi daugiau energijos ir optimizmo, o pavasariškas grožis ir taip rasis – gamtos nesuvaržysi ir nepažabosi.
Parengė Genovaitė Valantienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
