Nors šiemet derlius ir nekoks, tačiau rapsų perdirbėjai žaliavos stygiaus nejaučia. Tik, anot „Rapsoilos“ direktoriaus Edvardo Čaplinsko, gerokai išaugus žaliavos kainai, ko gero, labiau apsimokėtų pirkti rapsų aliejų nei grūdus. Rapsų augintojai džiaugiasi, kad perdirbėjai šiemet dosnesni, tačiau ne tiek, kad gautų pinigų užtektų nuostoliams kompensuoti. 
DŽIAUGIASI VYRIAUSYBĖS
NUTARIMU
Kol kas „Rapsoila“ vienintelė šalyje gamina rapsų metilo esterį. Bendrovei palankus nuo balandžio mėnesio įsigaliojęs Ūkio ministerijos nutarimas šalyje naudoti dyzeliną, dozuotą rapsų metilo esteriu.
E. Čaplinskas sakė, kad Vyriausybės nutarimas atvėrė rinką „Rapsoilos“ pagrindiniam produktui. Metilo esteris gabenamas į „Mažeikių naftą“, kur specialiu dozavimo mazgu maišomas su dyzelinu.
Šiuo metu esterio kiekis siekia 3 proc. kuro sudėties. Po Naujųjų metų žadama dozuojamą kiekį padidinti – jo norma būtų 5 proc.
Vis didesnę paklausą turi ir rapsų išspaudos, kurių per mėnesį susidaro apie pusantro tūkstančio tonų. Šiemet išspaudos, skirtingai nei ankstesniais metais, perkamos ir vasarą, nes dėl sausros gyvuliams trūksta žolės.
RAPSŲ UŽAUGINAMA
PAKANKAMAI
E. Čaplinskas „Santarvei“ sakė, kad jau nuo metų pradžios įmonė dirba visu pajėgumu. Jau pagaminta 7 tūkstančiai rapsų metilo esterio – tiek, kiek pernai per visus metus.
Nuo gegužės vidurio vyksta naujo esterifikacijos cecho statyba, rugsėjo mėnesį tikimasi jį atidaryti. Žaliavos poreikis tada padidėtų.
„Mūsų šalies ūkininkai išaugina apie 160 tūkstančių hektarų rapsų. Iš viso Lietuvos perdirbėjai kasmet išspaudžia 6070 tūkst. tonų rapsų. Mūsų bendrovės poreikis – 26 tūkstančiai tonų. Žaliavos trūkumas negrėstų ir tada, jeigu iš hektaro būtų kuliama tik po toną“, – situaciją analizavo pašnekovas.
KAINA GEROKAI PADIDĖJO
Nepasitvirtino prognozės, kad šiemet rapsų supirkimo kaina gali siekti iki 900 ar tūkstančio litų.
„Rapsoila“ už žieminius rapsus moka iki 850 litų, panašios ir kitų supirkėjų kainos.
Anot E. Čaplinsko, šiemet rapsų supirkimo kaina palyginti su pernai padidėjo 200 litų.
„Kainą teko didinti ne tik dėl mažesnio derliaus. Mūsų šalies rinkos kainą diktuoja Europa. O ten rapsas šiemet taip pat brango“, – teigė pašnekovas.
„Rapsoilos“ vadovas prasitarė, kad už vasarinių rapsų toną bendrovė žada mokėti 3050 litų mažiau, nes žaliavos netrūksta.
GAMYKLA PIRKS
IR ALIEJŲ
„Rapsoila“ iki šiol pati spaudė aliejų ir iš jo gamino rapsų metilo esterį. Bendrovės vadovas prasitarė, kad kainai pakilus, ko gero, labiau apsimokėtų pirkti ne grūdus, o aliejų. Tuo labiau kai neaišku, kiek bus gaunama subsidijų. Nors šiemet valstybė perdirbėjams už rapsų toną ir žada mokėti po 160 litų, tačiau subsidijos skirtos tik 58 tūkstančiams tonų.
„Rapsus spaudžiančių įmonių Lietuvoje yra ir daugiau. Jeigu rapsų bus supirkta daugiau, vienos tonos kainos kompensacija sumažės“, – svarstė pašnekovas.
Bendrovė šiemet žada pasinaudoti ir kitų perdirbėjų siūlymu pirkti aliejų. E. Čaplinskas neatmeta galimybės aliejų atsivežti ir iš kitų šalių.
KAINA – PAGRINDINIS
RODIKLIS
Žemės ūkio skyriaus duomenimis, šiemet rajone užauginta apie 3800 hektarų žieminių ir vasarinių rapsų. Vyresnysis specialistas Eimontas Salatka mano, kad, jeigu supirkimo kaina nenukristų, rapsų plotai galbūt imtų didėti.
Dabar šiuos aliejinių augalų pasėlius augina šiek tiek daugiau nei dešimt žemdirbių. Stambesniems augintojams suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Andriejus Virkutis, pats auginantis rapsus, teigė, kad iki šiol supirkimo kaina žemdirbiams buvo nepalanki.
„850 litų kaina būtų nebloga tik gerais metais. Šiemet žieminiai rapsai normaliai derėjo, iš hektaro po dvi tonas prikūliau. Kaip bus su vasariniais, neaišku. Tuo labiau kad orai pjūčiai nieko gero nežada“, – kalbėjo ūkininkas.
Jono ir Sigito STRAZDAUSKŲ nuotr.:
Ūkininkai spėja, kad rapsų šiemet prikuls mažiau nei pernai: žieminių pasėliai nukentėjo nuo šalnų, vasarinių – nuo sausros.
