REDAKTORIAUS SKILTIS: Apie bites, bebrus ir virusus

Audronė MALŪKIENĖ

Savaitgalis pasižymėjo dviem, mano galva, svarbiais įvykiais: Savivaldybės administracijos vadovo atstatydinimu ir koronaviruso sugrįžimu į Mažeikius. Jei būčiau fatalistė, tarp šių dviejų faktų galėčiau įžvelgti ironišką ryšį, tačiau tokia nesu ir laikau tai atsitiktiniu sutapimu. Nebent situacijos, kai ir valdžia, ir mažeikiškiai šiek tiek prarado savisaugos bei budrumo instinktus, išdava.
Esu tikra, kad ir politinis, ir tikras ligas sukeliantis virusas kiekvienas plinta savais kelias. Sakau: ir ačiū Dievui.
Politinio viruso bangą, kaip teigia daugelis vietinių politologų, galėjo sukelti artėjantys Seimo rinkimai. Prielaida galima, nes nemažai mūsų politikų nusiteikę kovoti dėl Seimo nario mandato, tad galvoja: kuo daugiau konkurentų pašalins, tuo lengviau bus laimėti.
Kol kas naujajame mūsų Tarybos susivienijime dar tebetvyro sąlygiška ramybė ir draugiškumas, tačiau bus įdomu stebėti, ką šioje „bičiulystėje“ pakeis greitai einantis laikas.
Sąmojingi internautai prisiminė „bebrus“ ir „bites“, aš prisiminiau ankstesnį „tvarkiečių“ simbolį ir prie šio „biosusivienijimo“ pridėčiau erelius, o jei kalbėtume poetine kalba, arus. Įdomi kompanija.
Paprastam žemaičiui keista, kad galima pyktis, burnoti, vos ne keikti oponentą, o paskui su juo glėbesčiuotis. Politinių žaidimų asai primena: žmones labiausiai vienija bendras tikslas arba bendras priešas.
Tiesa, lėtam, nuosekliam žemaičiui ir tikslas, ir priešas nekinta kelis kartus per mėnesį – kol ramiai mintydamas jis suformuoja savo nuostatų „platformą“, ne vieni rinkimai gali praeiti.
O štai politiniai žaidimai organizuojami ir realizuojami labai greitai. Kaip nepriminti vienos „bitutės“ pasakymo: nieko asmeniška, tai tik politika…
Taigi, kad prarytum ar įkvėptum politinį virusą, taptum politiškai infekuotas, nebūtina laikytis saugos priemonių, – laikyk nesilaikęs socialinių atstumų, švarių rankų politikos, visuotinės dezinfekcijos principo, užkrato rizikos vis tiek neišvengsi.
Ką gi, kaip paplito mažeikietiška politinė pandemija, kokių rezultatų ji „atnešė“, sužinosime gana greitai. Bus išties įdomu – tiems, kas domisi. Tas, kas nesidomi mūsų savivaldos žaidimais, ir toliau nežinos, kaip elgtis, ką rinktis, kuo pasitikėti ir ką atmesti.
Dabar sakau: pažiūrėsime, ką per kelis mėnesius Mažeikiams pasiūlys naujasis susivienijimas. Tada ir spręsime.
Dabar apie kitą, rimtesnį virusą. Mane gąsdina teiginys, kad asmuo, kuriam nustatyta COVID-19 infekcija, su niekuo nebendravo, iš miesto nebuvo išvažiavęs. Ką turėčiau galvoti tokiu atveju? Kad po Mažeikius vaikšto kitas asmuo ar asmenys ir nešiojasi savyje „koroną“, tačiau tai nėra išaiškinta, nustatyta. Vadinasi, saugotis reikia vos ne kiekvieno. Ir visur.
Iki psichozės, suprantama, nenusileisime, tačiau neilgas vasarinis atsipalaidavimas turėtų baigtis. Jei žemaičiai laikysis nustatytos tvarkos, rizikos bus mažiau. Jei manys, kad jų tai neliečia ir jiems „vienodai šviečia“, nieko gero iš to nelauk.
Grįžtu prie pradinės „koronuotos“ minties: mano gelbėjimas – mano pačios reikalas. Toks vienas iš pilietiško nusiteikimo variantų, kurį siūlyčiau apgalvoti ir kitiems.
Kaip pastebėjome, politiniai virusai ne visus užkrečia infekcija su komplikacijomis, o štai „korona“ gali elgtis ir kitaip.
Tad būkime atsargesni. O jei saugosime save ir artimuosius visomis prasmėmis (abiejų rizikų atveju), tikėtina, kad niekas ir nenukentės.
Audronė MALŪKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*