puošimą ir kviečia visus prisijungti – mokykla ketina taupyti popierių ir atsisakyti karpinių, kuriais dažniausiai prieš šventes apklijuojami švietimo įstaigų langai.
„Jei kalbame apie tvarią aplinką, medžių saugojimą, pradėkime galvoti, ko galime atsisakyti. O gal išeitų pasidaryti tokias mokyklų puošmenas, kuriomis prieš šventes galėtume keistis vieni su kitais?“ – apie dar vieną žingsnį tvarių Kalėdų link kalbėjo iniciatoriai.
Deja, popieriaus negailima net šiais informacinių technologijų laikais, kai kiekviena darbo vieta apginkluota kompiuteriu. Iš Tarybos narės lūpų išgirdau didelį nusistebėjimą, kad Savivaldybėje vis dar dėžėmis spausdinami Tarybos sprendimų projektai su visais lydraščiais ir nešiojami viršininkams.
„Gaila Tarybos sekretorės, kurios pareigos taip nužeminamos. Negi ši pareigybė reiškia spausdinti ir po administraciją tampyti kilogramus popierių?“ – stebėjosi moteris.
Pasakiau: matyt, ne visi moka susirasti ir atsidaryti dokumentus kompiuteryje, nors elektroninė dokumentų valdymo sistema lyg ir veikia… Ar ne šiuo tikslu – sumažinti popierinių dokumentų kiekį – diegiamos naujos sistemos, vyksta IT mokymai, atnaujinama kompiuterinė įranga, žodžiu, leidžiamos biudžeto ir ES paramos lėšos? Bet popierius vartyti ir reikiamo rašto ieškoti vis dar atrodo geriau – patikima ir patogu.
Abi pasišaipėme, kad, ko gero, popierinis vajus nemažės ir toliau, nes Seimas ima galvoti, kad reikia apmokestinti vienkartinius polietileno maišelius (siūloma juos prekybos centruose pardavinėti po 5 centus). Tada išloš visi, kas turi sukaupę valdiško popieriaus, – galės į jį vyniotis parduotuvėje pjaustomas dešras ir sūrius. Tokiu atveju pažangūs atrodys tie, kas naudos „projektinį“ ar „dokumentinį“ lapą. Vis taupiau, nei mėsos ar silkės gabalui gadinti švarų, neprirašytą.
Ir šiaip galvoju, kad mūsų požiūrį į aplinkos saugojimą, ko nors asmeniškai atsisakant, geriausiai apibūdina jaunystės laikų juokelis: „Įsidėkime po penktą cepeliną ir galėsime pasikalbėti apie dietą.“
Lengva propaguoti dviračius ar paspirtukus, kai pats turi mašiną ir ja nuolat važinėji, nesunku pritarti tvarios aplinkos idėjoms, kurti didingus projektus ir gyventi tradicišką, kasdienį gyvenimą su visais įprastais malonumais – XXI amžiaus palengvinimais ir patobulinimais. Ar net XX amžiaus, jei šis – pernelyg sudėtingas.
Vienintelis galingas argumentas, priverčiantis pakeisti požiūrį iš esmės, – mūsų piniginės reikalai. Elektrą ir šilumą taupome? Taupome, ypač dabar, kai reikia nemažai susimokėti… Vadinasi, kol rašomasis popierius nepabrango tiek, lyg būtų paauksuotas, karpysime, spausdinsime, nešiosime jį iš kabineto į kabinetą, o paskui deginsime arba smulkinsime ir mesime lauk…
Girdėjau, kad savivaldos „naujokai“ atsisakė popierinių dokumentų. Puiku. Šioks toks poslinkis tvaraus valdymo link. Gal atsiras ir viena kita ugdymo įstaiga, pasirengusi prisidėti prie medelių išsaugojimo ir siekio pasipuošti kitaip?
