REDAKTORIAUS SKILTIS: Atsipalaidavome?

Audronė MALŪKIENĖ

Bijau prikarksėti, bet ar iš kovo pabaigos negrįšime į neseniai buvusį gruodį? Kalbu apie koronavirusinės infekcijos rezultatus ir išbandymus.
Penktadienio pavakare pro langą stebėdama pagyvėjusius ir suaktyvėjusius Mažeikius, pagalvojau: keista, kad tas pusmetis nieko nepakeitė mūsų smegenyse. Karantinas iki šiol suvokiamas kaip draudimų, o ne visuotinės saugos priemonė. Jei mąstytume blaiviau, suprastume, kad COVID-19 visiškai neaktualu, ką nusprendžia mūsų vyriausybė, jo poreikis plisti nuo vienokių ar kitokių apsaugos priemonių atšaukimo nesusilpnėja. Tik mes esame silpni arba aklai pasiduodantys savo priklausomybėms, jei vis dar nesuprantame, kad ne drausminantys reikalavimai, o mūsų pačių savisaugos instinktai turi padėti išlikti sveikiems, neužsikrėtusiems ir neatgulusiems į infekcijos patalą.
Iš tos pačios varpinės žiūrint, keistos atrodo diskusijos: skiepytis ar nesiskiepyti, vienokia vakcina ar kitokia… Kartais tai panašu į žmogaus, kurio namas dega, pretenziją ugniagesiams: nenoriu, kad piltumėte vandenį iš tvenkinio, geriau iš artezinio gręžinio, nes paskui namai dar ilgai dumblu dvoks…
Nuovokus žmogus, jei žinotų, kad, tarkime, gegužės 25 dieną jo namas bet kokiu atveju užsidegs, iki to laiko operatyviai ir pats gerą tvenkinį išsikastų.
O mes galvojame: kažin kaip čia būtų teisingiau pasiskiepijus… Manau, kad visi skiepai – ne tokia didelė baisybė, kokią mums siūlo, kad nesirgtume sunkiai ar mirtinai. Arba bent jau ne didesnė nei mūsų pačių eksperimentai su antibiotikais, kuriuos vartodami ne laiku, ne vietoje ir ne tomis dozėmis taip „paskiepijame“ mūsų bakterijas, kad greitai ir patys stipriausi vaistai jų nebeįveiks. Bet šita problema mažai kam rūpi, visuotinių diskusijų ir nevilties nekelia.
Kai mano artimas žmogus paklausė patarimo, ar jam skiepytis nuo COVID-19, paklausiau, kokie motyvai jį sulaiko nuo šio žingsnio. Atsakė: TV rodo, kad tai nesaugu, visokių šalutinių reakcijų kyla… Mano argumentas, kad 999 skiepai be reakcijų aplinkiniams ne toks įdomus faktas kaip tas vienas su „reakcija“, neįtikino. Tai kam tada reikėjo klausti patarimo?
Ir išvis, aš apie tai rašau ne tikėdamasi pamokyti kitus. Man pačiai norisi Mažeikiuose jaustis saugiau. Įtariu, kad kol kas geriau neatsipalaiduoti ir gatvėmis nevaikščioti… Jose – pernelyg daug atsipalaidavusiųjų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*